Naujausios
Rugsėjo 30 dieną Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pristatyta, kaip nuo įprasto NATO oro policijos modelio pereinama prie platesnės oro gynybos sistemos, skirtos atgrasyti ir prireikus apsiginti nuo oro ir raketų grėsmių.
Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją keisti į oro gynybos NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta liepą.
„Sakyčiau, kad oro pajėgumai yra pirmoji gynybos linija. Manau, kad pasitelkę oro pajėgumus ir ypač sąjungininkų oro pajėgų vadavietę, galime atgrasyti bet kokią grėsmę. Pasižymime labai aukštu parengties ir pasirengimo lygiu, leidžiančiu mums užsitikrinti pranašumą ore prieš bet kokią grėsmę“, – sakė NATO Sąjungininkų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Guillaume'as Thomas.
Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprina šalies oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumus, daugiausia dėmesio skirdama mažiems ir žemai skrendantiems taikiniams aptikti bei greitai reaguoti į oro grėsmes.
Karo Ukrainoje patirtis paskatino atnaujinti Integruotos oro erdvės gynybos koncepciją, išbandomos naujos technologijos, integruojamos į bendrą sistemą.
„Į mūsų oro erdvę įskrenda įvairių tipų bepiločių orlaivių, taip pat išlieka raketų grėsmė, todėl, reaguodama į tai, NATO nusprendė išplėsti misijos pobūdį. Pagreitėjo sprendimų priėmimo procesas, pagerėjo koordinavimas tarp priimančiosios šalies ir NATO oro pajėgų vadavietės, atsakingos už sprendimų priėmimą. Veikimo taisyklės buvo pritaikytos prie esamos situacijos. Taikoma daugybė priemonių, o pastarųjų mėnesių rezultatai akivaizdžiai tai patvirtina“, – esminius misijos pokyčius pristatė kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
Kitas žingsnis oro erdvės stebėjimui stiprinti – diegiami ilgojo ir trumpojo nuotolio radarai, planuojama įsigyti papildomų bei pasyviųjų radarų. Testuojami akustiniai sensoriai, o kuriama sistema leis į bendrą oro erdvės vaizdą integruoti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinius sensorius.
Nuolat didinami oro gynybos pajėgumai – antroji NASAMS baterija artėja prie pirminio operacinio pajėgumo, įsigyjama trečioji NASAMS baterija ir dvi MSHORAD baterijos.
Didinamos ir oro gynybos amunicijos atsargos, nuo 2024 metų Lietuvos kariuomenėje pradėti kurti dronų mokymo pajėgumai ir pradėti ruošti operatoriai.
Įkurtas Autonominių nuotolių bepiločių orlaivių junginys (ANBO), kuris nuolat testuoja bepiločių sistemų, kovos su bepiločiais priemonių ir dronų-perėmėjų technologijas su Lietuvos ir užsienio pramonės gamintojais. Parengtas Oro gynybos pulko vystymo planas, apimantis ginkluotės įsisavinimą ir oro gynybos vienetų plėtrą.
Stiprinami ryšiai ir vadovavimo pajėgumai: plečiamas saugus taktinių duomenų tinklas, diegiami mobilūs ryšių ir vadovavimo sprendimai, tobulinamos oro erdvės ribojimo bei sąveikos su „Oro navigacija“ procedūros.
Plečiamos sąjungininkų priėmimo galimybės Aviacijos bazėje Šiauliuose, čia jau priimami NATO AWACS, strateginio transporto ir kitų tipų sąjungininkų orlaiviai.
Lietuvos kariuomenė atnaujina ir aviacijos pajėgumus – atsisakoma Mi-8 sraigtasparnių ir pereinama prie UH-60M „Black Hawk“.
