Naujausios
Oro uosto direktorė paliko pareigas
Rugsėjo 19 dieną pareigas paliko Šiaulių oro uosto direktorė A. Kuezada. Nors „Šiaulių kraštui“ ji aiškino, kad Šiauliuose gyventi jai patiko, o aviacija yra jos aistra, buvusi vadovė šiandien gyvena Vilniuje ir dirba Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadove.
Buvusi direktorė pakomentavo, kad Šiaulių oro uosto veiklos aplinkybės yra sudėtingos: resursai riboti, investicijų negali daryti, nes Savivaldybės biudžetas to neleidžia, išlaikyti aviacinę infrastruktūrą yra labai brangu, rekonstrukciniai dalykai ypač brangūs. Šalia yra Ryga, Kauno oro uostas plečia krovinių gabenimo veiklą. Šiaulių oro uostas yra nepajėgus konkuruoti dėl krovinių.
Visa oro uosto viltis – investuotojai. Tai ne tik žemės sklypų nuoma, bet ir pajamos iš atskrendančių techninei apžiūrai ir remontui į investuotojų įkurtą centrą orlaivių aptarnavimo.
A. Kuezadą džiugina investuotojų ketinimai plėstis jau nuo kitų metų – statyti naują angarą. Palikdama įmonę, buvusi vadovė pateikė ataskaitą, kurioje matyti, kad šių metų 8 veiklos mėnesiai buvo pelningi.
Savivaldybė perdavė oro uostui pačių įrengtą ir pagal paskirtį nenaudojamą krovos aikštelę. Didelė jos dalis išnuomota krovininiams vilkikams laikyti. Gaunama nuoma padengia turto nusidėvėjimo sąnaudas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Aistė Petkuvienė informavo, kad rengiami dokumentai konkursui SĮ Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigoms eiti. Ketinama konkursą skelbti kuo greičiau.
A. Kuezada naujam vadovui linkėtų kantrybės, susikalbėjimo su KAM ir kariuomene. Jos manymu, šis dialogas labai svarbus.
„Labai gaila, kai Valstybėje planavimas vyksta politinių ciklų rėmuose. Vienai valdžiai viskas gerai, ateina kita – viskas aukštyn kojomis, kiti prioritetai“, – apgailestavo pareigas palikusi direktorė.
Investuotojai nerimauja: nuoma baigiasi, naujo terminalo nėra
Apie tai, kad visa oro uosto veiklos viltis – investuotojai, pastatę modernų orlaivių aptarnavimo ir remonto centrą bei ketinantys plėstis, kalbama jau ne vienerius metus.
Taip pat buvo aišku, kad šiai veiklai reikalingas keleivių terminalas, kuriame atskridę pilotai, kiti darbuotojai praeitų visas reikalingas procedūras.
Savivaldybėje gerai buvo žinoma, kad dabartinio terminalo patalpų nuoma baigiasi kitų metų kovą ir nebus pratęsta, nes, anot Krašto apsaugos ministerijos, šios patalpos reikalingos kariuomenei. Tačiau Savivaldybė neskubėjo spręsti problemos – vis laukė, gal KAM ateis vadovauti labiau sukalbamas ministras (tai net užprotokoluota pasitarime).
Nesulaukė. Gavo raštą, kuriame išdėstyta kategoriška pozicija – nuoma pratęsta nebus.
Tai kelia nerimą investuotojams. „GetJet Group“ raštu kreipėsi į miesto vadovus bei į laikinai direktoriaus pareigas einantį Arūną Venckų. Investuotojai klausia, ar terminalo infrastruktūros projektas jau patvirtintas, ar numatytas finansavimas, kokie yra suplanuoti terminalo statybos terminai ir kada ten bus pradėta vykdyti operacijas.
Laikinasis oro uosto vadovas raštu surašė Savivaldybei, kas yra būtina, siekiant pastatyti net ir lengvų konstrukcijų terminalą.
Rašte akcentuojama, kad keleivių terminalas yra neatsiejama civilinės aviacijos saugumo sistemos dalis.
„Keleivių terminalas yra priskiriamas prie ypatingų statinių, nepriklausomai nuo to, iš kokių konstrukcijų jis būtų statomas. Ypatingam statiniui yra privalomas techninis projektas, statybos leidimas ir statybos priežiūra“, – pabrėžiama rašte.
Nurodoma, kad maždaug 800 kv. m terminalą būtų galima pastatyti už 2–3 milijonus eurų be PVM, o techninio projekto parengimas dar kainuotų apie 150 tūkstančių eurų.
Ekonomikos skyriaus vedėja tikino, kad 2027 metų miesto biudžete lengvų konstrukcijų keleivių terminalo statybai oro uoste lėšos bus planuojamos.
Šiaulių valdžia ketina imtis darbo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis patvirtino, kad iki nuomos sutarties pabaigos naujas terminalas dar nebus pastatytas.
Administracijos vadovas pakomentavo, kad šiuo metu Savivaldybė aiškinasi, kiek toks modulinis pastatas galėtų kainuoti, kokias funkcijas galėtų atlikti.
„Tikime, kad Krašto apsaugos ministerija įvertins mūsų aktyvius planus ir pasikeitusią poziciją. Pradinė pozicija buvo tokia, kad KAM atiduotų mums tą terminalą, kad nereikėtų išleisti nei valstybės, nei Savivaldybės lėšų. Daugkartiniai bandymai įgyvendinti šitą scenarijų nesusilaukė sėkmės. Teko keisti poziciją, prisiimti pareigą pastatyti mažesnį modulinį terminalą. Tikimės, kad įtikinsime kokiems vieneriems metams sutartį pratęsti“, – viltimis gyvena direktorius.
Nors anksčiau meras viešai teigė, kad rugsėjį Vyriausybė priims sprendimą, kaip Šiaulių oro uoste civilinė aviacija galėtų vykdyti veiklą šalia karinio oro uosto, A. Bartulis patvirtino, kad kol kas sprendimų nėra. Tai itin svarbu investuotojams.
„Prioritetas skiriamas KAM ir kariuomenės reikalams. Kaip galėtume, neignoruojant karinių poreikių, vystyti civilinį verslą, dar išreikštos pozicijos nėra. Nėra ir kategoriškos neigiamos pozicijos. Vilties dar yra“, – sakė A. Bartulis.
