Naujausios
Smulkesnių įmonių rezultatai kuklūs
Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto nuostoliai, palyginti su 2024 metais, išaugo daugiau nei trečdaliu ir praėjusiais metais siekė beveik 135 tūkstančius eurų. Tačiau A. Bartulis šios įmonės veikloje įžvelgia pozityvo. 2024 metais Šiaulių oro uostas aptarnavo 50 civilinių lėktuvų, o pernai – 67. Tačiau tai įmonės negelbėjo, nes pardavimų savikaina ir pajamos reikšmingai sumažėjo.
UAB „Pabalių turgus“ praėjusiais metais uždirbo beveik 40 tūkstančių eurų pelno, tiesa, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jis 4 procentais sumažėjo.
2025 metų pabaigoje įvykdytas saulės elektrinės įrengimo projektas UAB „Pabalių turgus“ teritorijoje. Tikimasi, kad šiais metais tai leis sutaupyti ketvirtadalį elektros energijos išlaidų.
UAB „Šiaulių šviesa“ pelnas taip pat dešimtadaliu sumažėjo ir siekė 152,3 tūkstančio eurų.
A. Bartulis akcentavo išaugusį daugiabučių namų pasitikėjimą šios įmonės daugiabučių administravimo paslauga. Per praėjusius metus šios įmonės administruojamų daugiabučių skaičius nuo 28 padidėjo iki 36.
Įmonė įgyvendino apšvietimo ir sankryžų reguliavimo modernizavimo projektus, surinko beveik 1,2 milijono eurų rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste.
Tarp didžiųjų įmonių lyderiauja „Šiaulių energija“
UAB „Busturas“ 2025 metų pelną sumažino maždaug 5 tūkstančiais eurų, palyginti su 2024-aisiais. Įmonės pelnas pernai siekė per 401 tūkstantį eurų.
Palyginus vienkartinio bilieto kainą, Šiaulius lenkia tik Vilnius, ten pusės valandos kelionė kainuoja vieną eurą, o valandos – 1,25 euro. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio keleiviai už vienkartinį bilietą moka 70 centų, o Šiaulių – 74 centus.
Beje, „Busturui“ nėra sudėtinga uždirbti pelną, kai net 65 procentus įmonės pajamų sudaro miesto biudžeto lėšos, kurias Savivaldybė moka už negautas pajamas ir nuostolių kompensaciją. Šias išlaidas Savivaldybė įmonei dengia net su 5 procentų pelno marža.
UAB „Šiaulių vandenys“ savo pelną, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažino tik vienu procentu. Jis siekia 1,77 milijono eurų.
Įmonė centralizuotai vandenį tiekia 55 887 vartotojams. Praėjusiais metais prisijungė 276 nauji vartotojai. Įgyvendinta per 5 milijonus eurų investicijų.
Savivaldybės administracijos direktoriui tenka pripažinti, kad vandens kaina Šiauliuose – didžiausia tarp šalies didmiesčių. Šiauliuose ji siekia 4,07 euro už kubinį metrą, o kituose keturiuose didžiuosiuose miestuose kubas vandens kainuoja nuo 2,44 iki 2, 96 euro.
A. Bartulis tokį kainų pokytį aiškino tuo, kad Šiauliuose nėra „vandeniui imlios“ pramonės ir didžiąją dalį vandens pirkėjų sudaro buitiniai vartotojai.
Vadovas guodėsi, kad Šiaulius pastačius į vieną eilę su nedidelėmis rajonų savivaldybėmis, tai mūsų miestas atsidurtų maždaug sąrašo viduryje (32).
AB „Šiaulių energija“ – vienintelė Savivaldybės įmonė, palyginti su 2024 metais, išauginusi pelno. Ir ne šiaip išauginusi, o padidinusi jį daugiau kaip milijonu eurų (beveik 48 procentais) – iki 3,4 milijono eurų.
Pernai įmonės pardavimai išaugo daugiau kaip milijonu eurų, o pardavimų savikaina šiek tiek sumažėjo. Bendrovės taikoma šilumos kaina net ir šalčiausiais mėnesiais buvo pati mažiausia tarp didmiesčių ir antra mažiausia iš visų 50-ies šilumos tiekėjų.
Praėjusiais metais įmonė įgyvendino investicinių projektų už beveik 3 milijonus eurų.
