Naujausios
Šią savaitę rašėme apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio spaudos konferencijoje praneštą žinią apie stringančias Šiaulių futbolo ir regbio maniežo statybas. Perkant rangos darbus, rangovas pateikė fiktyvų sutarties užtikrinimo garantą, o viešųjų pirkimų komisija jo nepatikrino. Dėl šios priežasties Savivaldybei gresia vietoje beveik 10 milijonų eurų Europos Sąjungos finansavimo gauti beveik 3,6 milijono eurų mažiau, o tuos pinigus teks rasti miesto biudžete. Statybos Savivaldybei kainuos ne tik gerokai brangiau, bet ir užsitęs laikas.
Šiaulių miesto valdžia dėl situacijos priekaištauja Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA), kuri esą taiko neproporcingas finansines išskaitas (baudas).
Antradienį Centrinė projektų valdymo agentūra išplatino direktoriaus pavaduotojos Ernestos Buckienės komentarą, iš kurio paaiškėjo, kad pažeidimų būta ir daugiau.
Vadovė pažymėjo, kad CPVA komandos siekis – sėkmingi, skaidrūs ir realią ilgalaikę naudą visuomenei teikiantys ES investicijomis finansuojami projektai: „ Tam glaudžiai bendradarbiaujame su pareiškėjais ir projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo metu. Tačiau kartu CPVA turi pareigą prižiūrėti, kad projektai būtų vykdomi laikantis teisės aktų ir viešųjų pirkimų reikalavimų – nustačius pažeidimus, finansinės korekcijos nėra pasirinkimas, o privaloma priemonė, taikoma siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.“
Pasak E. Buckienės, Šiaulių futbolo ir regbio maniežo projekte buvo nustatytas ne vienas, o keli reikšmingi pažeidimai: neproporcingi ir konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai bei netinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo priėmimas.
„Dėl pastarojo laimėtojui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, iškreipta konkurencija ir apribotos kitų tiekėjų galimybės laimėti pirkimą. Projektų vykdytojui buvo suteikta galimybė ištaisyti situaciją, pateikiant tinkamą užtikrinimą, tačiau tai nebuvo atlikta“, – komentavo direktoriaus pavaduotoja.
CPVA akcentuoja, kad nustatant pažeidimus ir taikant finansines korekcijas vadovaujamasi teisės aktų reikalavimais, aktualiais teismų ir kitų teisinę praktiką formuojančių institucijų išaiškinimais.
„Tokie sprendimai nėra nukreipti prieš projektų vykdytojus – priešingai, jų tikslas yra užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos teisėtai ir skaidriai“, – pažymėjo E. Buckienė.
