Naujausios
Ąžuolas linksta į paminklų pusę
Pasak skaitytojo, ties jo artimųjų kapaviete stovintis ąžuolas pastebimai krypsta į vieną pusę, taigi nėra dvejonių, kad, pakilus stipresniam vėjui, gali išsitiesti visu savo ilgiu ant eilės paminklų, neabejotinai juos suskaldydamas.
Pakapės bažnyčios pašonėje esančių kapinių ąžuolas nė vieno lapo neišsprogdina ne pirmi metai. Jei neišsprogdina, įsitikinęs pašnekovas, yra negyvas, vadinasi, negyva ir medžio šaknis, kuri gali neatlaikyti stipresnio gūsio.
Ąžuolas pagrasino griūsiantis dar pernai vasarą, kai į kapines buvo įsisukęs stiprus gūsinis vėjas, kuris gerokai „apgenėjo“ džiūstančias ąžuolo šakas. Į kapines atvykę žmonės tada artimųjų kapus rado kaip reikiant apterštus.
Šiemet vasarą stipresnis vėjas medį dar kartą aplaužė – žmonės kreipėsi į valdžią imtis priemonių, tačiau pagalba užtruko.
Prieš kelias savaites, Visų Šventųjų dieną, į kapines atvykusiems gyventojams medis pasirodė dar labiau pakrypęs į vieną pusę, tad nuspręsta nebelaukti – vėl paskambinta Pakapės kaimo seniūnaičiui Vaidui Janavičiui. Gautas pažadas.
Tačiau palinkusi griuvena vis dar stovi savo vietoje. Žmonėms neramu, kad pažadas ir liks tik pažadu.
Dirbs aukštalipiai
Pakapės seniūnaitijos seniūnaitis V. Janavičius „Šiaulių kraštą“ informavo, kad informacija apie avarinį ir grėsmę keliantį ąžuolą yra perduota Šiaulių kaimiškajai seniūnijai, nusiųstos nuotraukos. Kada medis bus pašalintas, seniūnaitis pasakyti negalėjo.
Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnas Ričardas Šiumberevičius patvirtino: apie ąžuolą žino, apie būtinybę kuo greičiau jį pašalinti informavo Šiaulių rajono aplinkos apsaugos skyrių. Už medžius atsakingas minėto skyriaus specialistas esą buvo nuvykęs į Pakapės kapines, apžiūrėjo ąžuolą ir, įvertinęs jo būklę, konstatavo, kad jį reikia šalinti.
„Mano žiniomis, yra užpirkta aukštalipių paslauga. Tikiu, kad medis dar lapkričio mėnesį bus pašalintas“, – sakė seniūnas.
Pasak R. Šiumberevičiaus, ąžuolo pašalinimo darbus sunkina tai, kad medis auga tokioje vietoje, kur negali priartėti bokštelis, o įprastai nupjautas medis nugriūtų tiesiai ant paminklų.
„Vienintelis efektyviausias būdas atlikti darbą be nuostolių – laukti aukštalipių, kurie medį po gabaliuką pradėtų trumpinti nuo viršaus“, – sakė seniūnas.
Problemų buvo ir anksčiau
Apie medžių problemą Šiaulių rajono Pakapės kaimo kapinėse „Šiaulių kraštas“ rašė dar 2017 metų rudenį. Tąsyk vėjas nulaužė šimtametę liepą, kuri užgriuvo ant keturių kapaviečių, sudaužydama paminklus, suskaldydama bortelius. Tada gyventojų kaltinimai krito ant valdininkų, kurie esą neišgirdo prašymų išpjauti senus medžius.
Šimtinių nuostolių patyrę mirusiųjų artimieji tuomet „Šiaulių kraštui“ sakė, kad, jeigu suskubta nebus, senieji medžiai, ypač tie, kurių kamienai sudaryti iš kelių dalių ar per daugelį metų tapę tuščiaviduriai, ir vėl virs.
Tuomet valdininkai atmetė kaltinimus, kad medžiai kapinėse neprižiūrimi – esą speciali komisija pagal gyventojų prašymus kasmet apžiūri augmeniją ir priima sprendimus. Teigta, kad nėra taip, jog vienos didžiausių ir bene labiausiai medžiais apsodintų veikiančių kapinių Šiaulių rajone, Pakapės kapinės, paliktos likimo valiai.
Tuometinis Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas Saulius Vidžiūnas Pakapės kapinėse tada vis dėlto įžvelgė ir nemenką problemą. Mat daug medžių ten auga ne aplinkui kapines, o tarp kapaviečių, taigi privažiuoti prie tokių medžių su bokšteliais nepaprasta, o kartais net neįmanoma.
„Tuomet į pagalbą tenka kviestis aukštalipius, o jų paslaugos Šiaulių kaimiškajai seniūnijai aiškiai per brangios“, – „Šiaulių kraštui“ prieš aštuonerius metus teigė valdininkas.
Lieka viltis, kad šįkart aukštalipiai suspės atvykti laiku.
