Naujausios
Įmonė UAB „SCT Lubricants“, įsikūrusi Klaipėdoje, kasmet pagamina daugiau nei 150 milijonų litrų aukštos kokybės variklinės alyvos, skirtos įvairioms eksploatavimo sąlygoms – nuo ekstremalių Skandinavijos šalčių iki karšto Artimųjų Rytų klimato. Kiekvienas gaminys reikalauja kruopščiai subalansuoto priedų paketo, atitinkančio jo taikymo specifiką. Nuo tada, kai 2003 metais gamyklą įsigijo SCT įmonių grupė ir atliko jos plataus masto modernizaciją, ypatingas dėmesys skirtas mokslinių tyrimų ir verslo plėtros bazei. 2012 m. atidaryta moderni laboratorija, kur inžinierių ir chemikų komanda kuria bei išbando kompleksinius priedų paketus įvairioms klimato zonoms ir eksploatavimo sąlygoms.
SCT įmonių grupės įkūrėjas Juri Sudheimer, valdantis ir „SCT Chemicals FZE“ gamyklą Dubajuje (JAE) bei prekybos bendrovę „Sudheimer Car Technik-Vertriebs GmbH“ Vokietijoje, nuo pat pradžių kūrė viso ciklo gamybos grandinę. Nuo 2022 metų JAE gamykloje pradėti gaminti savi priedų paketai, kurie tiekiami į Lietuvą. Tai leidžia „SCT Lubricants“ kontroliuoti kokybę visuose gamybos etapuose – nuo komponentų sintezės iki galutinio produkcijos išpilstymo. Kaip teigia verslo plėtros direktorius Erik Sudheimer, vertikaliai integruota gamyba suteikia galimybę greitai pritaikyti alyvų formules prie kintančių automobilių gamintojų reikalavimų bei specifinių regioninių rinkų poreikių.
Klaipėdos gamykla, užimanti 10 hektarų plotą, aprūpinta daugiau kaip 200 rezervuarų, kurių bendra talpa – 40 milijonų litrų, ir visiškai kompiuterizuotomis gamybos linijomis. Kasmet 200 specialistų, dirbančių dviem pamainomis, pagamina iki 150 milijonų litrų produkcijos, tiekiamos į 150 pasaulio šalių. Trijų pakopų kokybės kontrolės sistema ir sertifikatai pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartus užtikrina, kad kiekviena alyvos pakuotė atitiktų tarptautinius reikalavimus. Produktai paženklinti prekės ženklais MANNOL, PEMCO, CHEMPIOIL ir FANFARO (visi trys priklauso Juri Sudheimer).
Be pagrindinių priedų – nusidėvėjimą mažinančių, plaunančių, oksidacinius procesus stabdančių ir klampumą gerinančių – šiuolaikinėse variklio alyvose yra ir daugybė specializuotų priedų, atliekančių konkrečią funkciją. Panagrinėkime tris svarbiausias tokių priedų grupes.
Užšalimo temperatūrą mažinantys priedai (depresantai)
Variklio alyvos klampumo padidėjimas mažėjant temperatūrai siejamas su parafinų kristalizacija. Šie didelės molekulinės masės junginiai nusėda, sudarydami parafino gelį, kuris sustingsta ir užkemša vamzdžius, alyvos kanalus bei filtrus. Iš pradžių alyvos tekėjimas sulėtėja, o vėliau visai sustoja.
Jeigu jūsų automobilis su dyzeliniu varikliu ir gyvenate regione, kuriame žiemą oras šąla, tikriausiai pastebėjote, kad esant žemai temperatūrai kuras pabąla – kristalizuojasi kure esantys parafinai. Dažnai tokių automobilių savininkai naudoja depresantus, kad tokių reiškinių išvengtų.
SCT dyzeliniam kurui siūlo depresantą „MANNOL Winter Diesel 9983 (9982)“. Šis priedas populiarus ne tik Šiaurės šalyse, bet ir Vokietijoje. Jei pavėlavote sureaguoti ir jūsų kuro bake susidarė baltų parafino nuosėdų, jas ištirpinti padės kitas SCT gaminys – „MANNOL Diesel Ester De-Icer 9992“.
Daugeliu atvejų alyvos depresantai yra ekonomiškai naudingesni nei alyvos deparafinizacija. Šie priedai naudojami norint sumažinti mineralinių ir hidrokrekingo bazinių alyvų stingimo temperatūrą – tokios alyvos turi parafinų. Depresantai – tai poliarinės molekulės, kurios nusėda ant parafino paviršiaus, neleidžia formuotis dideliems kristalams bei jungtis su kitomis alyvos molekulėmis. Ant kristalo paviršiaus priedas sukuria defektų zonas, kurios sustabdo arba smarkiai pristabdo parafino kristalo augimą. Molekulės grandinės taip pat neleidžia kristalams priartėti tarpusavyje, todėl nesusidaro dideli trimačiai telkiniai. Alyva išlieka skystesnė, geriau filtruojama, geriau pumpuojama esant šalčiui, o filtrų tarnavimo laikas pailgėja.
Depresantų dedama į parafinines bazines alyvas (0,05–3,00 proc.). Jie pagerina šalto variklio užvedimą, tačiau gali kiek pabloginti alyvos tribologines savybes.
Svarbu: depresantai veiksmingi tik tada, kai parafinų masės dalis neviršija 6 proc. Nafteninėse alyvose, kur parafinų mažai, depresantų efektyvumas sumažėja.
Depresantų kūrimo istorija
Depresantų savybių tyrimai pradėti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje JAV. Tuo metu jie buvo gaminami kondensuojant parafiną su naftalinu. Gautas produktas vadintas „paraflow“. Viena iš jo savybių buvo gebėjimas mažinti alyvų stingimo temperatūrą.
XX a. septintajame dešimtmetyje įvairiose šalyse intensyviai kurti ir tirti organiniai junginiai – užšalimo temperatūrą mažinantys priedai, t. y. depresantai. Pradėta masinė jų gamyba, vėliau buvo sintetinti metakrilatų ir alkoholinių junginių pagrindu sukurti depresantai.
Šiandien depresantų asortimente dešimtys junginių. Juos gamina daugybė bendrovių, o populiariausi iš jų – polimetakrilatai (PMA) ir jų dariniai, taip pat junginiai alkilo metakrilatų pagrindu. Žymiausi depresantų gamintojai – „Lubrizol“, „Infineum“, „Chevron Oronite“ ir „Afton Chemical“.
Korozijos inhibitoriai
Kasmet korozijos padariniai kainuoja milijardus dolerių. Didžioji dalis nuostolių susijusi su plieno ir ketaus korozija. Veikiant drėgmei ir deguoniui, ypač ketus, reaguoja, sudarydamas oksidus. Šie sluoksniai menkai prikimba prie paviršiaus ir galiausiai pasišalina, sukeldami metalinių paviršių įdubimus. Ilgainiui dėl to metalas susilpnėja ir suyra.
Pagrindinė rūdžių forma – tai geležies oksidas ir jo reakcijos su vandeniu produktas geležies hidroksidas, paprastai raudonos spalvos. Rūdys daug greičiau susidaro tiesiogiai kontaktuojant su vandeniu, tačiau jų formavimosi greičiui įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, druskos. Ištirpusios druskos padidina tirpalo laidumą ant metalo paviršiaus, todėl paspartina elektrocheminę koroziją. Druskos variklio alyvoje gali susidaryti tiek iš priedų, tiek dėl alyvos oksidacijos ar nesudegusio kuro.
Kitas veiksnys – temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo korozija greitesnė. Paprastai kalbant: geležis + deguonis + vanduo = hidratuotas geležies oksidas (rūdys).
Varikliuose taip pat pasireiškia korozija dėl organinių rūgščių. Šios gali atsirasti įvairiais būdais, įskaitant alyvos senėjimo procesus – viena tokių rūgščių yra acto rūgštis. Nors ji silpnesnė nei neorganinės rūgštys, tačiau pakankamai aktyvi, kad pakenktų metalams. Acto rūgštis reaguoja su geležimi, magniu ir cinku, sudarydama vandenilį bei acetatus. Paprastai kalbant: geležis + acto rūgštis = geležies acetatas + vandenilis.
Korozijos inhibitoriai būtini variklių apsaugai nuo drėgmės, rūgščių, druskų ir kitų agresyvių veiksnių, kurie gali sukelti rimtų pažeidimų. Geriausias būdas apsaugoti metalą nuo rūdijimo – neleisti jam liestis su vandeniu, deguonimi ar rūgštimi. Būtent tai ir daro korozijos inhibitoriai – ant metalo paviršiaus sudaro apsauginę plėvelę.
Populiariausi junginiai, naudojami inhibitoriuose:
1. bario, kalcio, natrio sulfonatai;
2. karboksirūgštys ir jų dariniai;
3. esteriai;
4. fosfatai ir jų druskos;
5. organiniai aminai bei heterocikliniai junginiai.
Jeigu rūdžių susidarymo nesustabdysite, jų dalelės gali atsiskirti ir sukelti abrazyvinį nusidėvėjimą, nes geležies oksidas yra kietesnis už plieno paviršių.
Antiputojimo priedai
Alyvos puta kelia didelį pavojų varikliui – ji visiškai pažeidžia tepamąsias alyvos savybes, sukelia stipresnį nusidėvėjimą, variklio perkaitimą, slėgio kritimą ar net hidraulinį smūgį, galintį sunaikinti variklį. Oro burbuliukai blogina šilumos perdavimą ir mažina alyvos efektyvumą, darydami ją netolygią bei nestabilią.
Puta susidaro orui maišantis su alyva. Ji yra glaudžių oro burbuliukų rinkinys, apgaubtas plonomis alyvos plėvelėmis.
Antiputojimo priedai mažina paviršiaus įtempimą, silpnina burbuliukų sieneles ir ardo putas. Dažniausiai naudojamas silikono pagrindu sukurtas polidimetilpolisiloksanas (angl. polydimethylpolysiloxane).
Silikonai turi labai mažą paviršiaus įtempimą ir kaupiasi oro bei alyvos riboje. Jie liečiasi su burbuliuko plėvele, išsilygina per ją ir ją suplonina iki tol, kol burbulas sprogsta. Šie priedai veiksmingi tiek paviršiuje, tiek alyvos viduje.
Silikoniniai antiputojimo priedai yra labai efektyvūs variklio alyvose ir dažniausiai naudojami 5–10 ppm (milijoninių dalių) koncentracija, nors kai kuriais atvejais gali siekti kelis šimtus ppm.
Apžvelgėme daug skirtingų variklio alyvų priedų rūšių. Dėl sudėtingų tarpusavio sąveikų priedų paketų kūrimas yra itin sudėtingas procesas. Kiekvienas komponentas turi atlikti savo funkciją, kartu tarp jų užtikrinant balansą ir sinergiją bei išvengiant neigiamų reiškinių, pavyzdžiui, klampumo mažėjimo ar nuosėdų susidarymo. Todėl SCT grupė kuria tik patikrintus ir patikimus priedus.
Užs. Nr. 588791