Naujausios
Atsisakyta likus porai dienų
Prof. A. Gumuliauskas paskaitą „Šiaulių savivalda 1990–2011 m.: politinė kova dėl valdžios“ turėjo skaityti spalio 9 dieną 16 valandą. Šio pranešėjo atsisakius, paskaitą skaitė kitas lektorius, istorikas Jonas Kiriliauskas. Tema: „Vietos savivaldos raida Lietuvoje. Pareigybės, pareigūnai ir valdžios galios“.
Renginio išvakarėse prof. A. Gumuliauskas atvirai papasakojo įvykio detales.
Anot istoriko, su prašymu Vietos savivaldos dienos minėjime ta proga skaityti paskaitą Šiaulių „Aušros“ muziejus kreipėsi maždaug prieš tris savaites.
„Kaip ir visą laiką, aš neatsisakiau padėti, nes pagailiu eilinių darbuotojų, iš kur jie būtų, ar tai Kultūros centro, ar „Aušros“ muziejaus – kažką prisiprašyti už dyką sunku, nes nelabai kas eina. Tai neatsisakiau padėti ir šį kartą“, – sakė A. Gumuliauskas.
Šios savaitės pirmadienį profesorius sėdo ruoštis paskaitai – jo žodžiais, nėra taip, kad tiesiog nueisi ir skaitysi.
Ir tą patį vakarą elektroniniu paštu gavo laišką pavadinimu „dėl paskaitos svarbu“.
„Laba diena, gerbiamas profesoriau, labai apgailestaudama noriu pranešti, kad planuota jūsų paskaita Venclauskių namuose-muziejuje ketvirtadienį atšaukiama. Šiuo metu esant sudėtingai politinei situacijai ir kultūros darbuotojams stengiantis apginti Lietuvos kultūros ateitį, norime orientuotis į mūsų požiūrį ir kryptį palaikančius ir jai pritariančius. Labai atsiprašome dėl sukeltų nepatogumų. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyrius (pavardė)“.
„Ir viskas, aš supratau, kad ketvirtadienį niekur nereikia eiti. Bet va, čia tokia istorija: Sąjūdžio pirmeiviai norėjo ketvirtadienį susitikti, kai kuriuos reikalus spręsti susitikus, o aš pasakiau, kad ne, paskaitos nebus. Tai ir iškilo toks – kaip tai ne!?“ – pasakojo A. Gumuliauskas.
Jis kelia versiją, kad jo, kaip lektoriaus, atsisakymo priežastis – partinė priklausomybė. „Esu „valstietis“. Betgi kovojama tai prieš „Nemuno aušrą“! Tiesą sakant, nesuprantu to puolimo prieš mane, kaip prieš „valstietį“. Taigi būtent mes, valdžioje būdami 2016–2020 metais, kultūros darbuotojams pakėlėme iki tol skurdžias algas.“
Kita priežastimi įvardijo viešus pasisakymus viešojoje erdvėje, feisbuke, kurie kažkam galbūt nepatinka.
„Man nei pikta dėl to, kas įvyko, nei ką. Ne tie mano metai, kad aš ir kažkuo stebėčiausi. Tik kažkaip gaila – tiek metų bendradarbiavome su „Aušros“ muziejumi, ten dirba daug mano studentų. Aš, kaip Kultūros fondo narys, 1988 metais dalyvavau Chaimo Frenkelio rūmų perėmime ir planavime atiduoti juos muziejui, padaryti ten paveikslų galeriją. Žodžiu, buvau prie muziejaus ištakų, kai dar dabartinio direktoriaus nebuvo. Va, dėl šito šiek tiek gaila“, – aiškino prof. A. Gumuliauskas.
„Nemunio aušra“ – tik pretekstas
Profesorius išsakė asmeninę nuomonę apie pastarųjų savaičių įvykius Lietuvoje.
„Tai, kas darosi šiandien, aiškiai matyti, kad „Nemuno aušra“ tėra tik pretekstas, pradėta kova prieš vadinamuosius lietuviškos kultūros šalininkus, o kartu ir prieš nacionalinę valstybę. Tokia situacija. Žmonėms viešojoje erdvėje minima, kad mes čia už kultūrą. Bet kad už kultūrą nėra jokių lozungų! Yra politiniai lozungai. Aiškiai matau, kad yra kažkokia politinė ranka, kuri aiškiai reguliuoja, kas čia vyksta. Tikrai nepritariu kultūros ministro paskyrimui, tai apskritai nesusipratimas, bet yra demokratinėje visuomenėje tam tikros taisyklės, pagal kurias reikia gyventi.
Bet yra, kaip yra. Bolševizmas keliasi. Aš patekau į to koncepto tėkmę – bolševizmo esmė yra apkaltinti kitaip mąstantį, kaip valstybės priešą, nors kartu patys kovoja prieš tą nacionalinę valstybę. Mano Sąjūdžio pirmeiviai ironiškai juokauja, kad aš per vieną dieną tapau disidentu.“
Ar įmanomas tolesnis bendradarbiavimas su „Aušros“ muziejumi?
„Aš apie tai negalvoju – ilga politinė patirtis rodo, kad gyvenime gali būti visokių variantų. Tik gaila laiko, kurio su kiekviena diena vis mažėja. Bet visame tame yra ir gerų dalykų. Sulaukiau skambučio iš Šiaulių miesto mero – pasiūlė tą „uždraustą“ paskaitą man patogiu laiku paskaityti Šiaulių miesto savivaldybėje. Manau, aš tą padarysiu lapkričio pradžioje“, – teigia pašnekovas.
„Patys paprašėme, patys atšaukėme“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza situaciją apibendrino keliais žodžiais „patys paprašėme, patys atšaukėme“.
„Lektorius buvo kviečiamas mūsų iniciatyva ir mūsų prašymu, taip kad, čia ne kažin kas. Buvo pageidavimas iš miesto Savivaldybės prisidėti prie savivaldos propagavimo, tai ir galvojome, kaip galime prisidėti. O atsisakymo motyvas toks, kad apsisprendėme po profesoriaus kontroversiškų ir dviprasmiškų pasisakymų viešojoje erdvėje. Mes, muziejaus bendruomenė, kaip kultūros žmonės, nenorime tapatintis su tokiais dviprasmiškais pasisakymais. Tiesiog norime, kad mus aiškiai ir konkrečiai suprastų, jog mes palaikome kultūrinę akciją ir ne visiems profesoriaus pasisakymams pritariame“, – sakė R. Balza.
Pasiaiškinta ir viešai
Trečiadienio pavakarę Šiaulių „Aušros“ muziejaus feisbuko paskyroje buvo patalpintas ir viešas situacijos paaiškinimas.
„Šiaulių „Aušros“ muziejus, rengdamasis Vietos savivaldos dienos minėjimui, buvo pakvietęs istoriką prof. Arūną Gumuliauską skaityti paskaitą muziejuje.
Pasiruošimas renginiui sutapo su aktyviais šalies kultūros bendruomenės viešais pareiškimais dėl vertybinių pasirinkimų.
„Aušros“ muziejus solidarizuojasi su viešai reiškiama didžiosios kultūros bendruomenės dalies pozicija ir šiuo, kultūros bendruomenei jautriu laikotarpiu siekia pateikti visuomenei aiškią ir nedviprasmišką savo nuostatą.
Kadangi prof. A. Gumuliauskas, be kita ko, yra ir politikas, o socialiniuose tinkluose reiškia radikalias ir politiškai angažuotas nuomones, muziejus nenori būti tapatinamas su profesoriaus pozicija.
Todėl renginiui buvo pasirinktas kitas lektorius – muziejaus darbuotojas, o paskaitos tema pakeista į politiškai neutralią, informacinio pobūdžio – „Vietos savivaldos raida Lietuvoje. Pareigybės, pareigūnai ir valdžios galios“.
