Naujausios
Pelai lenda visur
Į susitikimą su „Šiaulių kraštu“ itin gausiai susirinkę kuršėniškiai vienas per kitą pasakojo apie problemas, su kuriomis susiduria pašonėje turėdami tokį kaimyną kaip grūdų elevatorius.
Daugiabučių laiptines, pasak žmonių, jiems tenka šluoti kasdien, antraip pelai atsidurtų butuose, kur jų ir taip užtektinai, jeigu kuris karštesnę dieną sugalvoja atsidaryti langus. Ventos gatvės 75-ojo namo gyventoja rodo savo buto palangę – ji tiesiog nusėta smailiomis, adatėles primenančiomis javų šiukšlėmis.
O ir Pavenčių gyventojų butuose be siurblio, taip sakant, neišgyventi – skvarbios grūdų dulkės patenka pro bet kur, taigi visai lengvai – ir per ventiliavimo angas.
Ta pati problema ir su automobiliais.
„Keturių eurų neužtenka plovykloje mašiną nuplauti, tiek prilipę pelai būna. O kieme palikęs nakčiai kitą dieną vėl turiu plauti, nes rytą ji būna kaip apsnigta. Atrodo, kad kas visą maišą išpylė. Kiek galima?“ – piktinasi kitas kaimynas.
Esą ant automobilio nusėdusius pelus ne taip paprasta nuvalyti: palijus arba esant rytinei rasai jie prilimpa ir pridžiūsta.
„Galvoju, pavažiuosiu, tie pelai nubyrės. Nieko panašaus, jie glitūs“, – ir savo patirtimi dalijasi vietinis Arūnas.
Pasakoja apie iš kaimyninės teritorijos sklindančius ne tik pelus, bet ir dulkių kamuolius, kurie atsiranda, spėja pašnekovai, perpilant grūdus. Gyventoja iš tolimesnio daugiabučio, kadaise turėjusi nežymią astmą, dabar sako jaučianti vis stiprėjančius šios ligos simptomus.
„Ką kalbėti apie šeimas su kūdikiais. Lango neįmanoma atsidaryti. Suaugę tai dar suaugę, o leliukų plaučiukai maži. Kaip juos į lauką išvežti, kai taip nuodijami“, – žodžių į vatą nevynioja susirinkusieji.
Net drabužių žmonės lauke nedžiovina. Sako, kad jie persismelkia nemaloniu pelėsio kvapu, o dar ir dulkėmis.
„Įdomu, kas ant mūsų namų stogo turėtų būti, jei šitiek visko ore sklando“, – piktinasi žmonės.
Gyventojų teigimu, šita problema jau senoka, ne vienerių metų. Skirtumas tik tas, kad tokio bumo, koks yra paskutiniais metais, anksčiau nebuvo. Ankstesniais metais „pelų vajų“ žmonės labiau jausdavo per javapjūtę, kai grūdai suvežami, perpilami, o dabar – kone ištisus metus. Trumpai aiškiai tariant, įmonei – riebus pelnas, o Pavenčių gyventojams – riebus diskomfortas.
„Mes ne prieš, kad dirbtų įmonė. Tegu ji šimtą metų dirba. Mums dėl savo sveikatos neramu. Dėl langų, dėl drabužių – esam žmonės, mums viską reikia kuopti“, – pasakoja vietinė Vitalija.
Jai antrina ir garbaus amžiaus kaimynas, turintis sunkiai sergančią žmoną, kuriai buto balkonas tėra vienintelė galimybė pakvėpuoti gaiviu lauko oru. Tačiau tokios galimybės ligonė neturi, nes gaivumo Pavenčių ore ne kažin kiek.
Kaimynas Gytis rodo nuotrauką mobiliajame telefone. Nuotraukoje matyti pelais tirštai „užsnigta“ jo vilkiko platforma. Vyras kartu parodo ir vieną rugpjūčio naktį užfiksuotą vaizdo medžiagą – pelai krenta iš dangaus lyg snaigės. Tikras „snygis“ vasarą!
Maždaug prieš dešimt metų įmonė pastatė aukštą dalinę sieną, kuri bent šiek tiek sulaikytų dulkes, o gal ir dieną naktį dirbančių įrenginių garsą. Anot gyventojų, pirmaisiais tos sienos tvoros pastatymo metais problema iš dalies sumažėjo, paskui – vėl tas pats, o pastaraisiais metais, gyventojų žodžiais, situacija – lyg ekologinė nelaimė. Spėja, kad išaugo perdirbimo apimtys.
„Dar gerai, kad medžiai aplinkui yra, jie kažkiek gelbsti. Jei ne medžiai, astmas turėtume visi“, – sako ponia Vitalija.
Tyla – gera byla
Žmonės pasakoja, kartą buvo nuvykę į elevatorių pasikalbėti. Tąsyk jiems pasakyta, kad nė vieno viršininko čia nėra, tad ir kalbėtis nėra su kuo, o problema esą yra žinoma – daugiau nė žodžio. Gyventojai tenorėję pasitarti, pasiūlyti, paieškoti kompromiso, kaip aplinką galima būtų apsaugoti nuo pelų skraidymo, nuo dulkių sklidimo, gal yra kažkokių techninių būdų, užkardų.
Dėl gyvenimui kenksmingų sąlygų paventiškiai pasakoja žodžiu kreipęsi į Kuršėnų miesto seniūniją. Tačiau atsakymo, ką daryti, kad šimtų šeimų gyvenimo kokybė bent truputį pagerėtų, negavo, esą viskas gerai – visus reikiamus leidimus ir dokumentus įmonė turi, veiklą vykdo kaip numatyta.
„Man seniūno pavaduotoja tiesiai šviesiai pasakė: jūs nenusiminkit, mes dulkėse gyvename ir prie žvyruotų kelių. Palis lietus ir nieko čia baisaus. Palaukite, o kuo aš kvėpuoju!?“ – piktinasi Vitalija.
Gyventojai spėja, kad tyla – dėl to, jog buvusioje Pavenčių cukraus fabriko vietoje įsikūrė ne bet kas, o UAB „Agrokoncernas“, kurios pagrindinis akcininkas – šalyje įtakingas žmogus.
Bus tiriama
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir išdėstė kuršėniškių problemą.
Netrukus buvome informuoti, jog Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre dėl minimos problemos „bus atliekami veiksmai“.
Pasak centro specialisto Zigmanto Nagio, paprastai atliekant tyrimą į jį įsijungia ir daugiau institucijų, tarp jų ir aplinkos apsaugos. Be to, apklausiama antra pusė, atliekami tyrimai. „Veiksmai“ trunka mažiausiai savaitę.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, situaciją Pavenčiuose jau įvertino aplinkos apsaugos specialistai. Jie įmonę įpareigojo imtis priemonių situacijai pagerinti.
Ieškantys sprendimo
Pasak UAB „Agrokoncerno grūdai“ elevatorių vadovės Renatos Tamulienės, Pavenčių elevatoriuje vykdant grūdų džiovyklų modernizaciją pirmuoju etapu buvo sumontuota garsą mažinanti įranga, jos veiksmingumas pasiteisino. Esą įrenginių skleidžiamo garso lygis ženkliai sumažėjo.
Šiuo metu, vadovės teigimu, yra atliekami antrojo etapo įrangos atnaujinimo ir reguliavimo darbai, esą būtent jų metu ir susidarė „dulkių ir pelų sklidimo“ situacija.
Inžinierių komanda, sakė R. Tamulienė, ieško problemos sprendimo.
„Šiaulių kraštui“ gyventojai buvo minėję, kad dulkių ir pelų atakas kenčia ne pirmi metai, kuomet, anot elevatorių vadovės, problema atsirado, o mažiausiai dešimtmetį.
