Naujausios
Tėvų pareigos – auklėti, išlaikyti
– Jeigu tėvai gyvena atskirai, ar vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais?
– Tėvai privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu ir tokios teisės bei pareigos tėvams išlieka net tuomet, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku.
Jeigu abu tėvai geba palaikyti brandų ryšį net nutrūkus tarpusavio santykiams, dažniausiai patys priima tinkamiausius sprendimus dėl bendravimo su vaikais, o jeigu nepavyksta susitarti geranoriškai, tuomet vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų įgyvendinama teismine tvarka, prieš tai šalims pasinaudojus privalomąja mediacija.
Pasitaiko, kuomet vienas iš tėvų gyvena kitame mieste ar net kitoje valstybėje, tuomet tiesioginis vaiko bendravimas su tėvu ir motina tampa sudėtingesnis. Jeigu ginčas pasiekia teismą, tokiais atvejais bendravimo tvarka nustatoma šiek tiek specifiškesnė. Teismas atsižvelgia į užsienyje arba kitame mieste gyvenančių tėvų galimybes gyvai matytis ir bendrauti su vaiku.
Dažni atvejai, kai, vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, sudaromos galimybės bendrauti su vaiku retesniais, tačiau ilgesniais periodais. Pavyzdžiui, per atostogas. Kiekviena situacija individuali, bet net ir tokiu atveju siekiama nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri kuo maksimaliau užtikrintų kokybišką vaiko bendravimą su abiem tėvais.
– Ar pasitaiko atvejų, kad vienas iš tėvų nori nustatyti tik sau patogią bendravimo tvarką su vaiku?
– Kai byla atsiduria teisme, būna, kad kuris nors iš tėvų siekia tokios bendravimo su vaikais tvarkos, kuri būtų patogesnė būtent jam. Vis dėlto teisme prioritetas teikiamas geriausiems vaiko interesams, įvertinami vaiko norai ir kitos svarbios aplinkybės: tėvų darbo grafikai, vaiko mokymosi grafikas, netgi vaiko ir tėvų tarpusavio santykiai. Siekiama tokio balanso, kad bendravimo su vaiku tvarka būtų įgyvendinama pagal abiejų tėvų galimybes ir, kas itin svarbu, kad abu tėvai vaikui būtų vienodai prieinami.
Nors tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis rūpintis savo vaikais, bet jie privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su savo artimais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Įstatymas apibrėžia, kad artimieji giminaičiai yra tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei broliai ir seserys. Teismų praktikoje dažnai iškyla klausimai, pavyzdžiui, dėl senelių ir anūkų bendravimo.
Jeigu tėvai arba vienas iš tėvų neleidžia vaikui susitikti, bendrauti su artimais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti tokias sąlygas. Jeigu tėvai nesilaiko įpareigojimo arba artimųjų giminaičių tai netenkina, jie turi teisę kreiptis į teismą.
Visais atvejais stengiamasi atsižvelgti ir į paties vaiko nuomonę, jei tokią jis pajėgus išreikšti, o nustačius, kad toks bendravimas su artimaisiais giminaičiais gali pakenkti vaiko interesams, jis gali būti net ribojamas.
– Nuolat pabrėžiama, kad abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, turi skirti lėšų vaikui išlaikyti. Kokias sumas gali priteisti teismas?
– Vaiko išlaikymas – tėvų pareiga ir tėvai turi susitarti dėl vaiko išlaikymo taikos sutartimi, kurią tvirtina teismas. Nesant tėvų susitarimo, jį nustato teismas.
Išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tad teisme sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio vertinama tiek vaiko poreikių apimtis, tiek tėvų finansinės galimybės.
Nors paprastai prioritetas teikiamas išlaikymui periodinėmis išmokomis, t. y. kas mėnesį mokama fiksuota pinigų suma, tačiau tam tikrais atvejais gali būti nustatomas ir išlaikymas turtu ar susitariama dėl tam tikrų prievolių už kitą tėvą (motiną) įvykdymo.
Išlaikymo dydžio klausimas sprendžiamas individualiai, tačiau orientaciniu dydžiu laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra apie 777 eurus, ir jis taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vertinant, ar bus patenkinti vaiko poreikiai.
– Kokiais atvejais tėvų pareiga išlaikyti vaiką su jo pilnametyste nesibaigia?
– Įstatymas numato atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kai pilnametis vaikas nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Antroji sąlyga – kuomet pilnamečiam vaikui, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja.
Vaikų pareiga – išlaikyti tėvus
– Ar suaugę vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus?
– Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Civiliniame kodekse taip pat numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tokia pareiga susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu. Kuomet vaikai šios pareigos neatlieka savo noru ar bendru sutarimu, vykdoma mediacija. Tik mediacijai nepasisekus, tėvai turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl tokio išlaikymo priteisimo.
Sprendžiant šį klausimą svarbi vaikų ir tėvų šeimyninė bei turtinė padėtis, vaikų sveikatos būklė, įvertinama, ar vaikai turi galimybę teikti prašomą išlaikymą tėvams, atsižvelgiama į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, nes išlaikyti savo tėvus pareiga negali būti perkelta tik vienam vaikui, pavyzdžiui, vien dėl to, kad jis galimai finansiškai gyvena geriausiai iš visų vaikų.
Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis: pirma, tėvai turi būti nedarbingi, o antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai. Jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti ne tik išlaikymą, bet ir papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Pateiksiu pavyzdį: tokias išlaidas gali sudaryti tėvų globos, slaugos, vaistų, neįgaliojo vežimėlio ar kitos reabilitacijos išlaidos, kurios nėra padengiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ar Valstybinių ligonių kasų.
