Naujausios
Pirmą kartą prie jūros
Antradienio rytą jaukiuose Kuršėnų šeimos namuose vėl gardžiai kvepia. 20-metei Vitai į socialinių dirbtuvių virtuvę šįkart teko atvykti kiek anksčiau, kad, iki visiems dalyviams susirenkant arbatos ar kavos, spėtų iškepti gardžių riestainių.
Kuršėniškė Vita socialinėse dirbtuvėse – jau ne pirmas mėnuo. Pakalbinta ji pasakoja apie savo pomėgius: siuva pirkinių krepšius su kišenėlėmis, prisideda liejant kvapiąsias žvakes. Bet labiausiai Vita mėgsta gaminti, svajoja jau greitai studijuoti kulinariją ir būti virėja.
Vitai pritaria kitapus stalo sėdintis 48 metų Tomas – jis į Kuršėnus kasryt atvežamas iš savo namų – Aukštelkės globos centro. Tomas – pažengęs nėrėjas vąšeliu, noriai savo nėrinukais talkina Vitai gražinant jos pasiūtus pirkinių krepšius. Tomo silpnybė – servetėlės, jų prinėręs įvairiausių spalvų, didelių ir mažų. Net ir pokalbio metu gražiadarbis iš rankų nepaleidžia siūlų bei vąšelio – nori nerdamas papozuoti „Šiaulių krašto“ fotografei.
Kadais Akmenėje gyvenęs Tomas, pasak socialinių dirbtuvių meistrės Dalios, akimirksniu supranta sudėtingiausius nėrinių aprašymus ir brėžinius – pagal juos yra sukūręs daug savo darbelių.
O dar vieno socialinių dirbtuvių dalyvio Petro pomėgis kitoks – jis labai mėgsta tvarkytis. Petras, kaip ir Tomas, Aukštelkės globos centro gyventojas. Socialinių dirbtuvių darbuotojos pasirūpina, kad Petras būtų užimtas mėgstama veikla, todėl mielai „įdarbina“ jį tvarkymo paslaugas kartais užsisakančių kuršėniškių namuose.
O kažkada Šiaulių Ringuvos mokyklą baigęs Žydrūnas noriai užsiima drabužių skalbimu ir skalbinių lyginimu, jeigu kažkas tokią paslaugą užsisako. Atsiradus poreikiui, Žydrūnas noriai plauna indus.
Socialinėse dirbtuvėse Žydrūnui labai patinka. Pašnekovas šypsosi, pasakodamas ne tik apie užsiėmimus, bet ir išvykas. Pernai rugsėjį, giriasi, visi buvo nuvykę į Palangą, prie jūros.
„Pabraidėme jūroje, nusipirkom ledų, nusipaveikslavom“, – pasakojo Žydrūnas. Prie jūros jis buvo pirmąkart.
Jam smagu buvo mokytis ir Ringuvos mokykloje, nes ten būdavo daug būrelių, šokiai, beždžioniukų diskotekos, valgyt skaniai duodavo... Tada su tėveliais jis gyveno Šiauliuose. Kai tėveliai mirė, buvo tragedija – Žydrūnas nusipurto: nenori apie tai kalbėti.
Jūrą Palangoje iš arti pirmąkart pamatė ir dar viena socialinių dirbtuvių dalyvė – 57-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Sigutė. Ji pagarsėjusi kojinių mezgėja. Moteris pasakoja, kad kažkada studijavo Gruzdžių technikume, dirbo fermos vedėja, kad labai mėgsta megzti ilgais virbalais, bet jeigu ilgų nėra, tinka ir trumpi...
Svarbiausia – būti reikalingiems
Pavasariop socialinių dirbtuvių dalyviai, kaip ir įprasta, bus pakviesti į lauko darbus: tvarkys Kuršėnų šeimos namų aplinką, prižiūrės šiltnamius. Neabejojama, kad sušilus padaugės ir gyventojų prašymų patalkininkauti: kam malkas sukrauti, kam užsilikusius lapus sugrėbti, žolę nupjauti, teritoriją sutvarkyti ar prižiūrėti artimųjų kapines. Visus užsakomuosius darbus – maždaug dvi valandas per dieną – socialinių dirbtuvių dalyviai atlieka dalyvaujant bent vienai iš dirbtuvių darbuotojų.
„Mes nesame profesionalūs tvarkytojai. Ir dirbame mes kur kas lėtesniu tempu. Bet matau, kad yra labai gražus ryšys – ir mums sekasi, ir mūsų paslaugos tinka užsakovams“, – sako meistrė Dalia.
Kasdien būdama su socialinių dirbtuvių dalyviais ji pajutusi, kaip šie žmonės labai nori būti naudingi bendruomenei, jaustis visaverčiais jos nariais ir, svarbiausia, būti reikalingi.
Darbuotojos teigimu, požiūris į negalią turinčius žmones keičiasi į gerąją pusę, nors esą vis dar pasitaiko, kad jų privengiama.
„Noriu padėkoti Kuršėnų bendruomenei, kuri tikrai nuoširdžiai priima. Dalyviai važiuoja tvarkyti vienos kuršėniškės namų, tvarko kambarius, indus plauna, valo, švarina, o gyventoja už tai atsidėkoja simboliniu užmokesčiu ir gražiais žodžiais, kurie tokiems žmonėms itin reikalingi, – sako D. Mituzienė. – Gyventojai labai gražiai bendrauja, gal ne visiems reikia pagalbos, kitiems, kartais pajuntame, labiau norisi padėti tokiems žmonėms pasijausti reikalingiems – už tai didelis dėkui.“
Be kaukių
Socialinės dirbtuvės Kuršėnų šeimos namuose veikia kiekvieną darbo dieną, todėl intelekto arba psichosocialinę negalią turintys žmonės čia atvyksta lyg į darbą.
Pastangos dalyvauti, mokytis, padėti, išdrįsti duoda rezultatą. Darbuotojus džiugina, kad kai kurie veiklos ar įgytų žinių „neužmeta“ sugrįžę į namus. Jau paminėta Vita namuose kuria apyrankes iš karoliukų, kita dalyvė Deimantė į namus užsisakė vaško, lieja žvakes ir jau bando pardavinėti per socialinius tinklus. Nemažai įgūdžių šioje veikloje įgijusi ir Vita, ji taip pat jau galėtų tuo užsiimti asmeniškai – socialinių dirbtuvių darbuotojoms tai didelis džiaugsmas.
Kuršėnų šeimos namų socialinių dirbtuvių rinkodaros specialistas Gintaras Ovsiukas sako, kad bendravimas su intelekto negalią turinčiais žmonėmis kiekvienam darbuotojui suteikia savotiškos asmeninės naudos.
„Jie atviri, nuoširdūs, nesumeluos, jei turi ką pasakyti, viską pasakys atvirai. Jiems viskas paprasta – jei liūdna, tai liūdna, jei linksma, tai linksma, kaukių nėra, – teigia G. Ovsiukas. – Mūsų tikslas – tokius žmones socializuoti, kad jie įsilietų į visuomenę, o visuomenė keistų požiūrį į negalią ir būtent šitokią negalią, kuri anksčiau vadinta gana šiurkščiai – psichine, o dabar kur kas švelniau – intelekto ar psichosocialine.“
Jis skatina rajono gyventojus, turinčius artimųjų su tokia negalia, ieškoti būdų, kaip padėti neįgaliems žmonėms ir kartu sau.
