Naujausios
Moksleiviai varstė Šiaulių universiteto duris
Šeštadienį Šiaulių universitete neužsidarė durys — moksleiviai čia praleido visą dieną. Technologijos, Gamtos mokslų, Matematikos ir informatikos fakultetuose vykę praktiniai užsiėmimai patraukė bene labiausiai. Būsimieji studentai atliko eksperimentinius bandymus, stebėjo augalus, sužinojo apie jų mikrodauginimą ir kitų įdomių dalykų.
Irena BUDRIENĖ
Sudomino dekano paskaita
Gamtos mokslų fakulteto dekanas Alfredas Lankauskas paskaitą apie alternatyviosios energetikos naujovę — vandenilį skaitė daugiau nei šimtui klausytojų. Pilnutėlei auditorijai demonstravo eksperimentus.
Anot A. Lankausko, vandenilis domina mokslo pasaulį, nes anksčiau ar vėliau naudingosios iškasenos baigsis ir žmonija ieškos, kuo jas pakeisti. Jis pats esąs šalininkas sakančiųjų, kad atominė energetika mūsų neišgelbės. O plačiai paplitusios vandenilio dujos — išgelbėti gali. Tik reikia išmokti jas pasiimti. Deginant vandenilį jis jungiasi su deguonimi ir tampa vandeniu. Tai — visiškai švarus produktas. O jeigu dar vandeniliui išgauti sugebėtume panaudoti alternatyvią saulės ir vėjo energiją — būtų saugus dalykėlis, sakė A. Lankauskas.
Moksleivius, panašu, įtikino. O ar stos į Šiaulių universitetą, sakė dar ne visi apsisprendę.
Laboratorijoje gelbėja retus augalus
Prie augalų ir biotechnologijų laboratorijos lankytojus pasitiko Aplinkotyros katedros asistentė Erika Brinkytė. Laboratorijoje invitro metodu specialiose į želė panašiose terpėse auginami augalai. Asistentė moksleiviams paaiškino, kad in vitro metodu auginami reti, nykstantys augalai, kurie patys gamtos sąlygomis auga ir dauginasi sunkiai, yra nykstantys.
Iš pradžių ištiriami augalo poreikiai, o po to sukuriama terpė, palankiausia jiems augti. Viskas paruošiama steriliai — iškaitinami net indai, kad žūtų visi mikroorganizmai, galintys pakenkti augalui.
Sėklytės perkeliamos į terpę, o indai sandariai uždaromi ir padedami ant lentynos augti šilumoje ir šviesoje.
Laborantė smalsioms klausytojoms padovanojo po kolbą su į terpę įsprausta kvapiojo pelėžirnio sėklyte — moksleivės namuose pabandys jį išsiauginti.
Moksleivės ne tik gavo dovanų, bet ir sužinojo, kad šioje laboratorijoje dirba dekoratyviosios želdininkystės specialybės studentai. Baigę universitetą jie gali steigti savo ūkį, projektuoti aplinką ir auginti augalus.
Žemėlapiai ir planai padeda gyventi
Ne mažesnio susidomėjimo sulaukė geografinių informacinių sistemų ir projektavimo laboratorijoja. Kaip paaiškino lektorė daktarė Laura Veriankaitė, su šioje laboratorijoje esančiais kompiuteriais ir instaliuotomis šiuolaikinėmis programomis — „Gis“ bei “Autokadu“ — dirba dekoratyviosios želdininkystės, taikomosios ekologijos ir aplinkotyros bei taikomosios biologijos specialybių studentai.
Įgytos žinios specialistams padeda sudaryti žemėlapius ir juose orientuotis, daryti detalizuotas foto nuotraukas, kuriose matyti sklypai, atlikti lauko tyrimus. Su „Autokadu“ galima sukurti teritorijos detalųjį planą, apželdinimo planą, projektuoti pastatus.
Tuo pačiu metu Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko interaktyvūs skaitymai, su moksleiviais bendravo Šiaulių universiteto Edukologijos, Humanitarinio, Matematikos ir informatikos, Menų, Socialinės gerovės ir negalės studijų, Socialinių mokslų, Technologijos fakultetų dėstytojai, Karjeros centro, Botanikos sodo, bibliotekos specialistai.
Vėliau ŠU bibliotekoje buvo surengtas Advento vakaras, pristatyta idėjų paroda Kalėdinis interjeras„ .
PASKAITA: Gamtos mokslų dekano A. Lankausko paskaitoje abejingų nebuvo
KOLBA: Aplinkotyros katedros laborantė Erika Brinkytė moksleivėms demontravo kolboje išaugintą augalėlį.
ŽEMĖLAPIS: Lektorė daktarė L. Veriankaitė rodė, kaip naudotis geografine informacine sistema.
Jono Tamulio nuotr.
