Ar kaupiate pensiją?

APK­LAU­SA

Ar kau­pia­te pen­si­ją?

Kau­pi – tu­ri sa­vo pi­ni­gų „stal­čiu­ką“

So­cia­li­nių moks­lų dr. Ja­ni­na ŠE­PU­TIE­NĖ, Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tė:

As­me­ni­nė nuo­tr.

– Aš da­ly­vau­ju pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mo­je. Kau­piu ir II pa­ko­po­je, ir III pa­ko­po­je.

La­bai skep­tiš­kai ver­ti­nu vals­ty­bės ga­li­my­bes mo­kė­ti man pen­si­ją, kai su­lauk­siu se­nat­vės, nes dir­ban­čių­jų ma­žė­ja, o pen­si­nin­kų skai­čius di­dė­ja, ir ten­den­ci­jos nė­ra džiu­gi­nan­čios.

"Eu­ros­ta­to" duo­me­ni­mis, 2018 me­tais Lie­tu­vo­je 100-ui dar­bin­go am­žiaus (15–64 m.) gy­ven­to­jų te­ko 30 vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jų (65+). Prog­no­zuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je 2030 me­tais 100-tui dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų teks iš­lai­ky­ti apy­tiks­liai 46 vy­res­nio am­žiaus (65+) gy­ven­to­jus, 2040 me­tais – apie 57 as­me­nis, 2050 me­tais – 60 as­me­nų.

Kiek gau­si­me pen­si­jos, la­biau pri­klau­so ne nuo to, kiek su­mo­ka­me mo­kes­čių ir ko­kį gau­na­me at­ly­gi­ni­mą, o nuo to, kiek tuo me­tu bus dir­ban­čių­ ir ko­kie bus jų at­ly­gi­ni­mai bei kiek vals­ty­bė ta­da su­rinks mo­kes­čių.

Mo­kes­čius da­bar mo­ka­me, tad lyg ir kau­pia­me „Sod­ros“ pen­si­jai, bet tie pi­ni­gai nė­ra su­de­da­mi į kaž­ko­kį stal­čiu­ką, iš ku­rio pa­skui bus mums mo­ka­ma, kai išei­si­me į pen­si­ją. Iš tų mo­kes­čių da­bar­ti­niams pen­si­nin­kams mo­ka­mos pen­si­jos.

Tas stal­čiu­kas yra II ir III pen­si­jų kau­pi­mo pa­ko­pos. Ne­da­ly­vau­jant kau­pi­mo sis­te­mo­se – to­kio stal­čiu­ko nė­ra.

Pog­no­zuo­ti, kiek ga­lė­tum gau­ti pen­si­jos, sun­ku. La­bai at­sar­giai žiū­riu į „Sod­ros“ skel­bia­mas pen­si­jų skai­čiuok­les. Kaip ga­li skai­čiuo­ti, kiek gau­si pen­si­jos, kai nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ko­kia bus eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja, kaip kei­sis kai­nos? Ir ką ta pen­si­jos su­ma reikš, kei­čian­tis per­ka­ma­jai ga­liai?

Jei­gu už pen­ke­rių me­tų išei­si į pen­si­ją, tai daug­maž skai­čiai ga­li bū­ti tei­sin­gi. Bet jei­gu išei­si po 20–30 me­tų, ar net po 10 me­tų, to­kiam pe­rio­dui su­dė­tin­ga teik­ti pro­gno­zes.

Ga­li įvyk­ti kaž­kas, ko ne­nu­ma­tėm ir ne­prog­no­za­vom. Pa­vyz­džiui, kas prieš pen­ke­rius me­tus ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ruo­šis iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos?

O gal­būt dėl kli­ma­to at­ši­li­mo Lie­tu­va taps la­bai pa­trauk­li gy­ven­ti ša­lis ir tu­rė­si­me ne di­džiu­lę emig­ra­ci­ją, o di­džiu­lę imig­ra­ci­ją ir di­de­lį dir­ban­čių­ skai­čių. Ta­da gal­būt ir iš „Sod­ros“ gau­si­me pa­do­rią, pra­gy­ve­ni­mą už­tik­ri­nan­čią pen­si­ją.

Man tik ab­so­liu­čiai aiš­ku, jog žmo­gus tu­ri sau kaup­ti pen­si­ją. Aš nu­spren­džiau ei­ti ir į ant­rą, ir į tre­čią pa­ko­pą, nes ant­ro­je pa­ko­po­je kau­pi­mo są­ly­gos jau ne kar­tą bu­vo kei­čia­mos. Tas ne­pas­to­vu­mas pra­de­da ne­ra­min­ti – ma­ža ką dar Vy­riau­sy­bė su­gal­vos, kaip su mū­sų su­kaup­tais pi­ni­gais pa­sielg­ti?

Kau­pi­mas III pa­ko­po­je tam­pa pa­trauk­les­ne al­ter­na­ty­va, nes ži­nai, kiek su­si­kau­pei, ir pa­ts sprę­si, kaip pi­ni­gus pa­nau­do­ti. Vy­riau­sy­bė į tą su­mą ne­ga­lės pre­ten­duo­ti.

Tik III pa­ko­po­je nė­ra ga­li­my­bės įgy­ti anui­te­tą – kiek su­kau­pei, tiek tu­rė­si, ne­bus nuo­la­ti­nių iš­mo­kų iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Be to, yra pa­gun­da pi­ni­gus at­siim­ti ne­su­lau­kus pen­si­nio am­žiaus.

II pa­ko­pos pa­trauk­lu­mas – kad yra anui­te­to įsigji­mo ga­li­my­bė, kad iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos ga­li gau­ti pa­pil­do­mas iš­mo­kas prie „Sod­ros“ pen­si­jos. Ži­no­ma, jos pri­klau­sys nuo su­kaup­tos pen­si­jų fon­de su­mos, bet nė­ra aiš­ku, kaip tos iš­mo­kos bus ap­skai­čiuo­tos? Kaip tą su­mą fon­das pa­skirs­tys – pa­gal ko­kią ti­kė­ti­ną gy­ve­ni­mo truk­mę? Neaiš­ku, ko­kias su­mas gau­si kas mė­ne­sį, ar ta su­ma bus fik­suo­ta?

Anui­te­tas ga­li bū­ti pra­smin­gas, jei­gu gy­ven­siu il­giau, ne­gu už­teks iš­mo­koms ma­no su­kaup­tos su­mos.

Ki­ta ver­tus, jei­gu išė­ju­si į pen­si­ją gy­ven­siu ga­nė­ti­nai il­gai – 20 me­tų ar dau­giau, o inf­lia­ci­ja di­dės, tai su­kaup­ta su­ma ir ati­tin­ka­mai iš­mo­kos nu­ver­tės. Vėl ga­liu nie­ko neiš­loš­ti. Tam­pa­me pri­klau­so­mi ir nuo to, kaip sek­sis pen­si­jų fon­dams in­ves­tuo­ti, ko­kie bus eko­no­mi­niai cik­lai.

Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju ne­ma­nau, jog „Sod­ra“ ga­lė­tų mo­kė­ti man nor­ma­lią pen­si­ją, ati­tin­kan­čią bent 60–70 pro­cen­tų ma­no at­ly­gi­ni­mo.

„Ką pa­ts su­tau­py­si – tą tu­rė­si“

Vers­li­nin­kas Be­nas DOB­RI­KAS:

– Aš kau­piu pen­si­ją in­di­vi­dua­liai ir da­ly­vau­ju II pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­me. Ne­su iš tų, ku­rie pa­si­ti­ki vien „Sod­ros“ pen­si­ja.

Ką pa­ts su­si­kur­si – tą tu­rė­si. Vals­ty­bė su „Sod­ros“ pen­si­ja ga­li ap­sau­go­ti tik nuo skur­do, už­tik­rin­ti tik mi­ni­ma­lų pra­gy­ve­ni­mo ly­gį.

Pen­si­jų fon­dų veik­la per daug ne­si­do­miu, jos ne­se­ku. Kar­tkartėmis tik pa­si­žiū­riu, ko­kia yra ma­no su­kaup­ta su­ma.

Iki pen­si­jos man dar 30 me­tų su tru­pu­čiu, tad ji dar to­lo­kai.

Tik vi­siems bend­raam­žiams pa­tar­čiau kaup­ti ir tau­py­ti, nes ką per dar­bin­go am­žiaus lai­ko­tar­pį už­si­dirb­si – tą tu­rė­si.

Kai da­bar vi­du­ti­nė „Sod­ros“ pen­si­ja yra tik per 330 eu­rų, tai tik­rai ma­žo­ka. Jei­gu nor­ma­liai už­dir­bai dirb­da­mas, tai su tiek pi­ni­gų išė­jęs į pen­si­ją tu­ri stip­riai sa­ve ap­ri­bo­ti.

Ma­nau, pen­si­ja tu­rė­tų su­da­ry­ti 80 pro­cen­tų už­dirb­to at­ly­gi­ni­mo.

„Kai at­ly­gi­ni­mas – iš­mal­da, ab­sur­das pro­gno­zuo­ti pen­si­ją“

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė No­me­da BĖ­ČIŪ­TĖ:

– Pen­si­ją kau­piu III pa­ko­po­je, ir „Sod­rai“ mo­kes­čius mo­ku.

Kau­pi­mo pri­va­čia­me fon­de ne­ma­nau stab­dy­ti. O kas nuo to pa­si­keis­tų? Per sa­vo trum­pą 50 me­tų gy­ve­ni­mą tiek vi­so­kių re­for­mų ma­čiau, kad jo­kios re­for­mos ne­bai­sios.

Ri­zi­ka vi­sa­da yra. Net į gat­vę išei­ti – ri­zi­ka.

Ko­kią pen­si­ją gau­siu? Prog­no­zuo­ti – tuš­čias rei­ka­las. Kas pa­si­keis, jei­gu ir pa­skai­čiuo­siu pa­gal tas „Sod­ros“ skai­čiuok­les?

Gy­ve­nu, dir­bu ir ne­si­ren­giu nak­ti­mis ne­mie­go­ti gal­vo­da­ma, kiek tos pen­si­jos gau­siu. Šiaip dar jos su­lauk­ti rei­kia, o man pen­si­nis am­žius il­gė­ja ir dar, ma­tyt, il­gės.

Yra žmo­nės, ku­rie at­sa­kin­gi už tai, ko­kia pen­si­jų sis­te­ma. Te­gu gal­vo­ja.

Vi­sų pir­ma, at­ly­gi­ni­mai tu­ri bū­ti di­de­li, o jau ta­da kal­bė­ki­me apie tai, kiek pro­cen­tų nuo at­ly­gi­ni­mo tu­ri su­da­ry­ti pen­si­ja, kad žmo­gus oriai jaus­tu­mei­si.

To­kį at­ly­gi­ni­mą, ko­kį aš da­bar gau­nu, ga­li pa­va­din­ti tik iš­mal­da. Ab­sur­das svars­ty­ti, kiek pro­cen­tų tos iš­mal­dos tu­ri su­da­ry­ti pen­si­ja. Apie jo­kį oru­mą ne­ga­li­me nė kal­bė­ti, jei­gu iš pa­grin­di­nio at­ly­gi­ni­mo žmo­gus ne­ga­li pra­gy­ven­ti.

Bet dėl to ne­si­ruo­šiu emig­ruo­ti. Vals­ty­bę šiek tiek ku­riu ir aš. Po tru­pu­tį vis­kas kei­čia­si. Vai­kai juk ir­gi ne­gims­ta užau­gę – juos rei­kia užau­gin­ti.

Pen­si­jų klau­si­mas nė­ra kaž­koks at­ski­ras iš kon­teks­to iš­plėš­tas klau­si­mas – tai mū­sų gy­ve­ni­mo kul­tū­ros da­lis. Ko­kia yra mū­sų gy­ve­ni­mo kul­tū­ra, toks po­žiū­ris į pen­si­nin­kus, pen­si­jas ir at­si­spin­di.

Nuo skai­čia­vi­mų ir nuo strei­kų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ne­pa­si­keis.

Apie at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ni­mą aš ga­liu kal­bė­ti, kai jis pa­di­dė­ja ne 50 eu­rų, o 50 pro­cen­tų. Bet to nė­ra.

Eg­lė Špo­kai­tė (ba­le­to ar­tis­tė) at­va­žia­vo iš Ka­li­for­ni­jos, pa­ma­tė par­duo­tu­vė­se kai­nas, sa­ko, Ka­li­for­ni­jo­je to­kių di­de­lių nė­ra. O pas mus pre­ky­bos cent­ruo­se ei­lės sto­vi, pi­ni­gų tu­ri­me.

Di­džiu­lės at­ly­gi­ni­mų žirk­lės, di­džiu­lė at­skir­tis for­muo­ja­si – va­di­na­si, su eko­no­mi­ka kaž­kas yra ne­ge­rai.

Kai ne­bus to­kių žirk­lių, ta­da ga­lė­si­me apie oru­mą kal­bė­ti. Da­bar to oru­mo kiek­vie­nas tu­ri­me, kiek tu­ri­me, įjun­gę „dū­rą“, kad „vis­kas ge­rai“.

Džiau­ki­mės, kad svei­ka­tos yra, nes iš es­mės, žmo­gui ne tiek daug ir rei­kia.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.