Naujausios
Į turgelį įsikibo kaip vilkai
Jau antri metai dėl savo vietos po saule ir teisės netrukdomai prekiauti Kelmės mieste esančioje aikštelėje kovojantys smulkieji verslininkai vėl išgyvena neramias dienas. Šio mėnesio rajono Tarybos posėdžiui parengtas sprendimas naikinti prekybos vietą, kuri buvo įteisinta 2014 metais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Aikštelę norėta parduoti
Prieš 17 metų dėvėtais drabužiais miesto centre esančiame turgelyje prekiaujantys verslininkai buvo pastumti toliau nuo miesto centro. Tuomet motyvuota tuo, kad miesto centro turgelyje, kuriame prekiaujama ir maisto produktais, dėvėtais drabužiais prekiauti nehigieniška.
Prekiautojai dėvėtais drabužiais įkurdinti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, netoli bažnyčios ir autobusų stoties esančioje aikštelėje. Aikštelė išasfaltuota. Joje smulkieji verslininkai pasistato prekystalius ir drabužių kabyklas.
Nors atokiau nuo miesto centro tuokart kėlėsi nenoriai, vėliau aikštelėje apsiprato. Naująją jų prekybos vietą pamėgo ir pirkėjai. Čia pro šalį iš autobusų stoties į miesto centrą eidami užsuka iš kaimų atvažiavę žmonės, į bažnyčią einantys senjorai.
Tačiau valdininkai vis skersakiavo į čia prekiaujančias verslininkes. Tomis dienomis, kai į Kelmę atvažiuodavo svečių iš sostinės ar užsienio ir juos vesdavo pietauti į šalia prekybos vietos esančią kavinę, prašydavo verslininkių neprekiauti. Nuolat buvo pabrėžiama, kad prekybos vieta darko ir bjauroja miesto vaizdą.
Pernai kovo mėnesį aikštelė patylomis buvo parduota kauniečiui verslininkui. Už 14 tūkstančių 56 eurus, ir dar išsimokėtinai.
Čia prekiaujančios verslininkės, mokėjusios už prekybos vietą, apie tai sužinojo, kai faktas jau buvo įvykęs. Jeigu būtų žinojusios, pačios būtų aikštelę nupirkusios.
Moterys nusprendė ginti viešąjį interesą. Kreipėsi į prokuratūrą. Sklypo pardavimas buvo sustabdytas.
Beje, aikštelė buvo parduota su visomis prekiautojomis, nes perduodant žemės sklypą nacionalinei žemės tarnybai per skubėjimą pamiršta panaikinti jo kaip prekybos vietos statusą.
Be to, teisiškai kliuvo ir aikštelėje esantis statinys – asfalto danga, apie kurią pardavimo sąlygose neužsiminta.
Kaip išlaisvinti surištas rankas?
Šie kliuviniai Savivaldybės administracijai tarsi surišo rankas. Verslininkės ar saulė kepina, ar lyja, ar sninga, ar spaudžia šaltis toliau prekiavo aikštelėje po atviru dangumi. Kad nereikėtų prašyti pašalpų. Kad išmaitintų savo šeimas.
Tačiau valdininkams atrodo, jog joms sudarytos išskirtinės šiltnamio sąlygos. Esą jos vedžiojamos už rankos. Gali susirasti kitą vietą prekiauti. Tokios mintys nuskambėjo ne viename smulkiųjų verslininkių likimą sprendusiame posėdyje.
Asfaltuotą aikštelę valdininkai tvirtina nurašę, nes asfaltas nusidėvėjęs, jau nebeturi jokios likutinės vertės. Be to, pasirodo, jis ankstesnių valdžių nebuvo net įteisintas, nors prekybos vietą paruošusiam Kelmės vietiniam ūkiui asfaltas kainavo keliolika tūkstančių litų. Mat, nepavyko įteisinti turgavietės.
2014 metais susigriebta, jog prekybos vietai reikia suteikti statusą. Kovo mėnesį Tarybos sprendimu, ji įteisinta kaip viešosios prekybos vieta.
Dabar šis Tarybos sprendimas valdininkams virto kliuviniu, kuriuo norima nusikratyti.
Sprendimas naikinti 2014 metais įteisintą prekyvietę rajono Tarybai buvo parengtas pernai lapkričio mėnesį. Tačiau į posėdį atėjusios prekiautojos tuomet prašė Tarybos narių nebloginti smulkiųjų verslininkių padėties ir neatimti iš jų darbo vietų. Taryba nepanaikino viešosios prekybos vietos. Verslininkės vėl kurį laiką prekiavo.
Parama ar klasta?
Šiemet liepos mėnesį į turgelį nepasivarginę ateiti valdininkai prekiautojoms pasiūlė „paramą“. Verslininkės buvo pakviestos į savivaldybę. Joms pasiūlyta dalyvauti projekte „Miesto inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“. Projekto tikslas sukurti darbo vietų tikslinėse teritorijose.
Iš projekto lėšų būtų sutvarkoma inžinerinė infrastruktūra, o pačios verslininkės turėtų pastatyti paviljoną ar kitaip prisidėti prie turgavietės sutvarkymo. Tačiau investuoti turėtų tiek pat, kiek lėšų infrastruktūrai sutvarkyti skirs paramos. Suma ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų.
Verslininkėms duota viena diena apgalvoti ir surašyti savo viziją, ką jos ruošiasi daryti prekyvietėje.
Be to, paramai gauti būtina dar viena sąlyga – jos privalo būti žemės sklypo savininkės ar bent ilgalaikės nuomininkės. Todėl turi prašyti, kad kuo greičiau būtų panaikintas 2014 metų rajono Tarybos sprendimas, kuriuo įteisinta viešos prekybos vieta, tuomet nacionalinė žemės tarnyba galės skelbti sklypo nuomos arba pardavimo aukcioną.
Verslininkės Savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės ir kitų specialistų pasiūlymus suvokė ne kaip norą padėti, o kaip klastą ir norą kuo greičiau jų nusikratyti. Jeigu bus paskelbtas aukcionas, smulkiosios verslininkės nebūtinai jį laimės, nes negalės pasiūlyti didžiausios kainos.
Įsiskaičiusios į paramos gavimo sąlygas, jos suprato, kad tų sąlygų jų veikla neatitinka. Projekto apraše buvo teigiama, jog remiamos apleistos teritorijos ir apleistų statinių prikėlimas bei panaudojimas. Prašyti paramos buvo beprasmiška.
Be to, dėvėtais drabužiais prekiaujančios moterys neturi tiek pinigų, kad galėtų pastatyti paviljoną ar investuoti bent 50 tūkstančių eurų. Jų verslui pakanka ir laikinų konstrukcijų. Todėl neaprašė savo vizijos ir nepateikė jos Savivaldybei.
„Pakruojo ir kituose rajonuose pačios savivaldybės įrengė šiuolaikiškas prekyvietes. Verslininkai moka nuomos mokestį ir ramiai prekiauja. Kodėl toks variantas neįmanomas ir Kelmėje? Juolab, kad mes priklausome pačioms pažeidžiamiausioms grupėms: viena neįgali, kita bedarbė, dvi pensinio amžiaus“, – tuomet susitikime valdininkų klausė viena iš aktyviausiai už savo ir kolegių teises kovojanti verslininkė Regina Šutaitė.
Naujas sprendimo projektas, nauja kova
Kitą savaitę vyksiančiam rajono Tarybos posėdžiui Savivaldybės specialistai vėl parengė sprendimo projektą „Pripažinti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T-84 „Dėl viešosios prekybos vietos, skirtos prekiauti ar teikti paslaugas Kelmės mieste, patvirtinimo“.
Motyvuojama tuo, kad žemės sklypas, kuriame dabar prekiaujama, yra suformuotas ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis nebegali būti viešoji prekybos vieta. Kelmės rajono savivaldybė minėtu žemės sklypu nedisponuoja. Visus sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Panaikinus prekybos vietą, tarnyba galės vėl skelbti aukcioną, ir sklypą parduoti ar išnuomoti.
Praėjusį antradienį šis klausimas svarstytas rajono Tarybos Turto valdymo ir komunalinio ūkio komiteto posėdyje. Posėdyje dalyvavo ir verslininkės. Jos pateikė 230 kelmiškių parašus, kurie patvirtina, jog prekyba dėvėtais drabužiais Kelmėje, kur didžiausias nedarbo lygis dar reikalinga. Reikalingos ir darbo vietos smulkiosioms verslininkėms. Tačiau rajono meras Vaclovas Andrulis pareiškė, jog, pavaikščiojęs po kaimus, galėtų pririnkti ir tūkstantį parašų.
„Nesupratau sprendimo naikinimo tikslo. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog nebus jokių neigiamų pasekmių. Ar darbo vietų praradimas nėra neigiama pasekmė?“, – klausė posėdyje kalbėjusi R. Šutaitė.
Moteris tvirtino negalinti suprasti Savivaldybės pozicijos. Valdininkai nuolat deklaruoja remiantys smulkųjį verslą, o jas, smulkiąsias verslininkes, stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis išguiti.
Meras V. Andrulis komiteto narius patikino, jog bus parengti du sprendimo projekto variantai. Vienas, kad sklypas lieka nacionalinės žemės tarnybos žinioje, kitas, kad pagal panaudos sutartį vėl grąžinamas savivaldybei jos reikmėms arba jos funkcijoms vykdyti. Taryba spręs už kurį balsuoti.
Autorės nuotr.
Prekiautoja Valerija Vainienė sako, jog dėvėti drabužiai vis dar reikalingi senstančiam ir nedarbo kamuojamam Kelmės miestui.
