
Naujausios
Iš savanorių ugniagesių tyčiojasi sistema
Miestelių ir kaimų ugniagesiai į gaisrus neretai važiuoja po vieną, nors vandeniui paleisti reikia dviejų komandos narių. Jų technika – senesnė nei dvidešimties metų, o dalis yra regėjusi dar sovietų klestėjimo laikus. Gyventojai nebeapsikenčia – juk taip rizikuojama jų turtu, o kartais – galbūt net žmonių gyvybėmis.
Vadovai pripažįsta, kad problemų yra: siekis sukurti savanorių ugniagesių pajėgas – gražus, bet žmonėms nėra motyvacijos pasiryžti tokiai atsakingai pareigai, iki galo nesutvarkyta teisinė bazė neleidžia jiems mokėti kompensacijos už sugaištą laiką, išvykimus, be to, kartais savanorius net pamirštama iškviesti į gaisrą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Atvyko vienas ugniagesys
Liepos 21-osios naktį Joniškio rajono Stungių kaime kilusio gaisro gesinti pirmuoju ugniagesių automobiliu atvažiavo vienas ugniagesys, be komandos partnerio. Taip teigia gaisrą patyręs Artūras Kidelis bei ugnį padėję gesinti draugai ir kaimynai.
Atvažiavęs gelbėtojas automobilį paliko gana toli nuo paties degančio ūkinio pastato, sunkiai galėjo išvynioti vandens žarną, kuri dar pasirodė esanti trumpa, o atsukti kraną, pareguliuoti švirkštą, kad vanduo bėgtų, turėjo pagelbėti kaimo gyventojai.
Vienam ugniagesiui susidoroti su tokia užduotimi – praktiškai neįmanomas dalykas. Vandens cisternoje taip pat buvo labai mažai ir jis labai greitai išlietas, gal per 2–3 minutes, pasakojo vietos gyventojai. Žmonės kibirais daugiau sunešę.
Gesinti gaisro atvažiavo Skaistgirio, Žagarės, Kruopių (Akmenės rajonas) bei Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai.
„Tik joniškiečiai turėjo tinkamą įrangą, pakankamai vandens, pasiruošę gaisrui. Kiti išvis neaišku, kaip gali gesinti įsiplieskusią ugnį? Mašinos turbūt prieštvaninės,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Artūras Kidelis.
Etatų nepakanka
Liepos pabaigoje Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko postą palikęs Giedrius Žilinskas dar spėjo atvirai pakomentuoti situaciją:
„Pagal Vyriausybės nutarimą ugniagesių etatų neužtenka „padengti“ visą darbo laiką, visas 24 valandas per parą, kai žmonės išeina atostogų arba turi nedarbingumo pažymėjimus. Todėl į gaisrus kartais tikrai atvyksta vienas gelbėtojas.“
Buvusio viršininko teigimu, automobilio cisternoje telpa 2400 litrų vandens. Kaip greitai jis išliejamas, priklauso nuo naudojamo švirkšto parametrų. Paprastai užtrunkama iki 7 minučių, bet gali būti, kad ir dvigubai greičiau.
Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė Lina Garbenienė sakė, kad kur kas geresnė situacija būtų turint daugiau ugniagesių savanorių. Stungių kaime tokių nėra nė vieno. Subėgusių kaimynų, vietos gyventojų pagalba labai reikalinga ir svarbi, tačiau ji ne visada tokia veiksminga, kaip apmokytų savanorių.
„Per žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, atvirų durų renginius, susitikimus su gyventojais platiname informaciją, kaip galima tapti ugniagesiais savanoriais. Tačiau norinčiųjų labai mažai arba visai neatsiranda“, – sakė L. Garbenienė.
Tik vienas savanoris „iš šalies“
Joniškio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Virginijus Vasiliūnas atvirai sako, kad belieka džiaugtis, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dabartinė vadovybė nebespaudžia rajonų vos ne visas komandas pakeisti savanoriais ugniagesiais, kaip buvo užsimota anksčiau.
Reforma susidūrė su nenumatytomis kliūtimis, kurių iš valdžios aukštumų nesimato, tačiau jos labai suprantamos ir aiškios provincijos savivaldybėms.
„Realiai savanorių pajėgas pradėjome formuoti 2016 metų balandžio – gegužės mėnesiais, tačiau praėjus dvejiems metams turime tik vieną žmogų iš šalies, tai yra – ne iš mūsų sistemos. Visi kiti yra profesionalūs valstybinės ugniagesių tarnybos atstovai arba savivaldybės ugniagesiai, kurie budi nedarbo metu. Teko bendrauti su Vokietijos kolegomis, tai vienas jų pasakė, kad subręsti ugniagesių savanorystei valstybei gali prireikti 100 metų. Mes neturime tradicijų, kurios nutrūko sulig tarpukario Lietuvos valstybės laikotarpio pabaiga,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Vasiliūnas.
Neturi ko pasiūlyti
Pritraukti savanorių labai sudėtinga, kai nėra ko jiems pasiūlyti, atvirauja pareigūnas: „Aš galiu jiems pažadėti tik specialią aprangą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir per petį paploti, padėkoti. Gėda, kai nepajėgi žmonėms duoti to, kas jiems priklausytų: apmokėti už sugaištą laiką mokymuose, įvykiuose, skirti kelionpinigių. Trukdo tinkamai nesutvarkyta teisinė bazė. Įstatyme įrašytas žodis „atlyginimas“, o turėtų būti „kompensacija“. Mes, biudžetinė įstaiga, negalime mokėti atlyginimo savanoriui, negalime sudaryti sutarties su fiziniu asmeniu. Tad jie nieko ir negauna. O jeigu gautų, pagal dabartinius įstatymus turėtų mokėti „Sodrai“ bei kitus mokesčius.“
Negalima sakyti, kad žmonės visai nesidomi savanoryste šioje srityje. Ateina, teiraujasi, bet jiems svarbu, ar bus mokamas sveikatos draudimas, ar bus atleidžiami nuo tarnybos kariuomenėje. Tokių garantijų nėra.
Be to, jauni žmonės, kurių tinkama sveikata ir fizinis pasirengimas, emigruoja, o savanoris kas dveji metai turi įvykdyti fizinius normatyvus, pasitikrinti sveikatą.
Negana to, V. Vasiliūnas sako, kad kartais savanorius ugniagesius Bendrosios pagalbos centras „pamiršta“ iškviesti į gaisrą, kaip atsitiko ir ugniai nuniokojus Stungių kaimo gyventojų ūkio pastatą.
Savanorių pačiuose Stungiuose nėra, tačiau yra Žagarėje. Savanoriai pagal numatytą tvarką važiuoja į įvykius, atsitinkančius 5 kilometrų spinduliu nuo jų gyvenamosios vietos, kitu atveju vykti netikslinga. Žinoma, jeigu kiltų labai didelis gaisras, pavyzdžiui, degtų miško masyvas, tada kviečiami visi – ir profesionalai, ir savanoriai.
1978 metų automobilis
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba aprūpinama gerais automobiliais. Savivaldybių ugniagesių komandos į gaisrus važiuoja su senienomis. Joniškio rajono savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba turi jauniausią 1990 metų gamybos ir seniausią, sovietinį 1978-ųjų automobilį. Tiesa, tai yra rezervinė mašina, bet ji irgi važiuoja į įvykius, jei prireikia.
Pasak V. Vasiliūno, iš ekonominės pusės automobilio amžius nesvarbus, nes senienoms remontuoti išleidžiama kur kas mažiau lėšų, nei sugedus naujai mašinai.
Joniškio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas nenori visko dažyti juoda spalva. Jo teigimu, kartais iš televizijos ekranų ar kitų žiniasklaidos priemonių sklinda apokaliptiniai teiginiai, kad gyventojai paliekami likimo valiai, jog automobiliu atvyko vienas ugniagesys, tačiau nepasakoma, kad iš paskos atvažiavo ir kitos ugniagesių komandos, gaisrus gesina ne viena.
Džiugina ir didėjantis žmonių sąmoningumas, kai pavasarį nebedeginama žolė. Joniškio rajone ypač tam pasitarnauja gerai įsitvirtinę ūkininkai, kurie žemę įdirba, tad apleistų plotų labai maža. Vilniaus bei kituose regionuose, kur ūkininkavimui prastesnės sąlygos, tokių gaisrų vis dar nemažai pasitaiko.
Savivaldybės nuotr.
Gerus, naujus atomobilius turi valstybinės priešgaisrinės tarnybos skyriai, savivaldybių priešgaisrinei tarnybai jie kol kas nepasiekiami.
Joniškio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Virginijus Vasiliūnas sako, kad ugniagesiams savanoriams jis tegali pasiūlyti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir specialią aprangą, daugiau – nieko.
Autorės nuotr.
Stungių kaimo gyventojai mano, kad liepos mėnesį kilęs, ūkinį pastatą su technika nuniokojęs gaisras galėjo pridaryti mažiau nuostolių, jeigu į įvykį būtų iš pat pradžių atskubėjęs ne vienas ugniagesys, bet normali komanda.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko postą palikusio Giedriaus Žilinsko teigimu, pagal Vyriausybės nutarimą ugniagesių etatų neužtenka „padengti“ visas 24 valandas per parą, kai žmonės išeina atostogų arba turi nedarbingumo pažymėjimus.