
Naujausios
Draudimas dovanojo kursus, kaip išgelbėti gyvybę
Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ visoje šalyje organizavo programą „Aš galiu padėti“ ir dovanojo savo klientams galimybę nemokamai dalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose, kurių surengta per 150. Šiauliuose mokymai vyko kelias savaites, juos vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos instruktoriai.
Agnė BRAZAITIENĖ
Daugeliui trūksta žinių
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris parodė, kad dauguma gyventojų supranta pirmosios pagalbos svarbą, tačiau kas antras prisipažino, kad nemokėtų padėti žmogui užspringus, nesugebėtų atlikti širdies masažo ar dirbtinio kvėpavimo.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 55 procentai Lietuvos gyventojų pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo prieš daugiau negu 5 metus, o 15 procentų tokių kursų iš viso nėra išklausę.
Net kas ketvirtas respondentas atsakė, kad yra susidūręs su situacija, kai šalia esančiam prireikė pirmosios pagalbos.
Tyrėjai pastebėjo, jog vertindami savo pirmosios pagalbos įgūdžius gyventojai dažnai jaučia nepasitikėjimą – žmones stabdo baimė, kad savo veiksmais jie gali pakenkti nelaimės ištiktam asmeniui.
Dauguma (95 proc.) mokėtų patikrinti tik gyvybines nelaimės ištikto žmogaus funkcijas, tačiau aktyvesnių ir efektyvių pirmosios pagalbos veiksmų imtųsi tik 44 procentai apklaustųjų.
Pakvietė į mokymus
Pasak „Lietuvos draudimo“ Šiaulių skyriaus vadovės Rasos Kvietkienės, atlikto tyrimo rezultatai bendrovę paskatino surengti pirmosios pagalbos mokymus savo darbuotojams ir klientams.
„Tai ne pirmoji „Lietuvos draudimo“ socialinė akcija.
Skiriame dėmesį sveikai gyvensenai, judėjimui. Šį kartą – pirmajai pagalbai. Programa „Aš galiu padėti“ sulaukė didelio susidomėjimo, kai kuriuose miestuose net netilpo visi norintys. Atsiliepimai – labai geri“, – sakė R. Kvietkienė.
Šiauliuose mokymai vyko kelias savaites „Lietuvos draudimo“ Šiaulių skyriaus patalpose.
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės, formuotos nedidelės, maždaug 10 žmonių grupės, kad kiekvienas dalyvis galėtų pasitreniruoti ant manekenų, kaip reikia gaivinti, tvarstyti žaizdas.
Per 3,5 valandos trunkančią pamoką buvo galima sužinoti, kaip reaguoti, kai žmogus netenka sąmonės, kaip padėti užspringusiam, nudegusiam, elektros nukrėstam žmogui, kaip stabdyti kraujavimą iš žaizdos, sutvarstyti lūžusią ranką ar koją, ką daryti, kai įkanda gyvatė, ir kitais kritiniais atvejais.
R. Kvietkienė sako, jog pati pirmosios pagalbos kursuose buvo jau gana seniai, tad atnaujinti žinias buvo pravartu.
„Sužinojau daug naujo, pavyzdžiui, anksčiau būdavo akcentuojama, kad kraujavimas stabdomas vadinamuoju „žgutu“, dabar tokio dalyko pirmosios pagalbos vaistinėlėse jau nebėra, o kraujavimas stabdomas žaizdą užspaudžiant tvarsčiu“, – patirtimi dalijasi R. Kvietkienė.
Daugeliui naujiena, pasak pašnekovės, buvo ir tai, kad didžiuosiuose prekybos centruose, stotyse ir kitose įstaigose ar įmonėse yra defibriliaroriai, kurie padeda „užvesti“ sustojusią širdį. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus instruktoriai mokymų metu supažindino su šiuo įrenginiu, paaiškino, kur jį rasti, parodė, kaip naudotis.
R. Kvietkienė sako, kad pamokos suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savo jėgomis.
„Jeigu pamokų pradžioje žmonės sakydavo, kad galėtų tik iškviesti pagalbą, bet daugiau ką nors daryti bijotų, tai po jų dauguma jautėsi labiau pasitikintys savimi. Suteikti pagalbą nukentėjusiam žmogui nėra taip sudėtinga, svarbiausia veikti ryžtingai“, – sako „Lietuvos draudimo“ Šiaulių skyriaus vadovė.
Atėjo motyvuoti žmonės
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos instruktorės Irmos Bukotienės, kiekvienam žmogui atnaujinti pirmosios pagalbos žinias reikėtų kasmet, kad pasąmonėje susiformuotų tam tikri įgūdžiai, ir atsitikus nelaimei žmogus ne pasimestų, o imtųsi veiksmų.
„Kas turėjo pirmosios pagalbos žinių bagažą iš anksčiau, labai nustemba sužinoję, kad daug kas pasikeitė, kad kažką reikia daryti kitaip, o kai ko negalima daryti. Pavyzdžiui, anksčiau žmogaus gaivinimo algoritmas buvo kitoks, dabar yra 30 krūtinės paspaudimų ir du įpūtimai. Daugelis nustemba išgirdę, kad reikia daryti tiek daug paspaudimų“, – sako instruktorė.
I. Bukotienė taip pat pastebi, kad daugelį žmonių padėti nelaimės ištiktam kausto baimė pakenkti, padaryti kažką ne taip.
„Mokymų metu nuolat kartojame, kad blogiausia, ką galite padaryti tokioje situacijoje, tai nieko nedaryti. Mes nerodome sudėtingų, specifinių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik medikas, tik paprastus, kurie daugeliu atvejų tikrai nepakenks“, – aiškina instruktorė.
I. Bukotienės pastebėjimu, labiausiai žmones išmokti teikti pirmąją pagalbą motyvuoja tai, kad nelaimė gali ištikti artimą žmogų. Tyrimai rodo, kad būtent namuose ar darbe daugelis susiduria su tokiomis situacijomis.
„Žinoma, pirmiausia reikia iškviesti greitąją pagalbą. Medikai gali atvykti ir per kelias minutes, bet gali užtrukti ir dešimt ar dar daugiau minučių. Kol atvyks pagalba, gali būti per vėlu. Todėl labai svarbu suteikti pagalbą, stabilizuoti gyvybei pavojingas būklę, kol sulauksite medikų“, – akcentuoja instruktorė.
Užs. Nr. 384162
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos instruktorius Egidijus Kalinaitis rodė, kaip apčiuopti pulsą.