Ir samdomi darbuotojai gali imtis verslo

Ir samdomi darbuotojai gali imtis verslo

Ir samdomi darbuotojai gali imtis verslo

Kiek rei­kė­tų už­dirb­ti, kad ga­lė­tum gy­ven­ti be rū­pes­čių? Kaip su­kur­ti sėk­min­gą vers­lą ir su­ge­bė­ti jį iš­lai­ky­ti? Į šiuos ir ki­tus klau­si­mus jau­niems rad­vi­liš­kie­čiams su­reng­ta­me su­si­ti­ki­me at­sa­kė vers­li­nin­kai, in­ves­tuo­to­jai, jau su­kū­rę sa­vo sėk­mės is­to­ri­ją. Jie ska­ti­no ne­lauk­ti, mė­gin­ti ir ne­bi­jo­ti klys­ti.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Dau­giau­sia pa­sie­kia smalsūs ir už­si­spy­rę

Vi­si į su­si­ti­ki­mą su ra­jo­no jau­ni­mu at­vy­kę vers­li­nin­kai – bu­vę ir esan­tys rad­vi­liš­kie­čiai. Vie­nas iš jų – grū­dų per­dir­bi­mo įmo­nės „Fas­ma“ sa­vi­nin­kas Si­gi­tas Kri­vic­kas. Sa­vo vers­lą Rad­vi­liš­ky­je pra­dė­jo ir plė­to­ja dau­giau nei ket­vir­tį am­žiaus. Ki­ti du – fo­tog­ra­fė Jur­gi­ta Lu­kos ir pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­to­jas Kor­ne­li­jus Če­lut­ka.

Sa­vo sėk­mės is­to­ri­ja pa­si­da­li­jęs K. Če­lut­ka pa­si­džiau­gė, jog ga­li dirb­ti sri­ty­je, ku­ri jam pa­tin­ka ir apie ką sva­jo­jo dau­giau nei de­šimt­me­tį.

Kor­ne­li­jus sa­vęs vers­li­nin­ku ne­lai­ko, nes nė­ra įkū­ręs nuo­sa­vo vers­lo.

„Esu vie­nas iš ak­ci­nin­kų pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­ta­vi­mo įmo­nė­je, dir­ban­čio­je tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Tu­ri­me fon­dus, ku­riuos su­ren­ka­me iš in­ves­tuo­to­jų, tuos fon­dus in­ves­tuo­ja­me į ge­rus vers­lus, kad jie ga­lė­tų aug­ti. Be ge­ros ko­man­dos vers­las ge­ras ne­bus, tad mes, ga­li­ma sa­ky­ti, in­ves­tuo­ja­me į per­spek­ty­vias ir drą­sias ko­man­das, no­rin­čias kur­ti ir su­kur­ti“, – sa­kė K. Če­lut­ka.

Kaip vie­ną iš to­kių ko­man­dų K. Če­lut­ka pa­mi­nė­jo ka­vi­nių tink­lą „Cof­fee inn“. Tai vie­nuo­lik­tus me­tus vei­kian­tis di­džiau­sias ka­vi­nių tink­las Bal­ti­jos ša­ly­se, pir­ma­sis pra­dė­jęs tiek­ti ko­ky­biš­ką ka­vą, skir­tą iš­si­neš­ti. Da­bar šis tink­las val­do 62 ka­vi­nes, iš ku­rių dvi ka­vi­nės jau vei­kia ir Ame­ri­ko­je.

Pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­to­jai pa­dė­jo ju­dė­ti į prie­kį ir ki­tiems vers­lams – spor­to klu­bams „Im­puls“, „Le­mon­Gym“, pri­va­čių kli­ni­kų tink­lui „Me­di­ca“, di­džiau­siai ke­lių ir til­tų pla­na­vi­mo kom­pa­ni­jai „Kelp­ro­jek­tas“, ka­vos apa­ra­tų fir­mai „Se­lec­ta“, lėk­tu­vų re­mon­to kom­pa­ni­jai, ku­ri ne­se­niai bu­vo par­duo­ta Ki­ni­jos kom­pa­ni­jai.

Vers­li­nin­kas pri­si­mi­nė mo­kyk­lo­je jam dės­ty­tas eko­no­mi­kos pa­mo­kas, ku­rios tu­rė­jo įta­kos ren­kan­tis to­li­mes­nį ke­lią, ško­to ang­lų kal­bos pa­mo­kas ir jo pa­ta­ri­mus ne­bi­jo­ti eks­pe­ri­men­tuo­ti, drą­siai rink­tis įvai­rius ke­lius ir ne­pa­mirš­ti, kad su­lig Lie­tu­va pa­sau­lis ne­si­bai­gia.

„Gal­būt dir­ban­tiems di­de­lė­se kom­pa­ni­jo­se sam­do­mais dar­buo­to­jais rei­kė­tų pra­dė­ti kur­ti kad ir ne­di­de­lį, bet sa­vo vers­lą. O gal išei­ti į ne­di­de­lę, bet pa­žan­gią ir per­spek­ty­vią įmo­nę? Svar­bu ne­sė­dė­ti ir ne­lauk­ti, o mė­gin­ti. Nus­vi­lus – kel­tis ir vėl ei­ti“, – mo­kė moks­lei­vius ži­no­mas vers­li­nin­kas, jiems lin­kė­da­mas bū­ti smal­siems ir ne­bi­jo­ti.

Ka­da ge­riau bū­tų kur­ti sa­vo vers­lą – tuoj po uni­ver­si­te­tų ar įgi­jus pa­tir­ties? K. Če­lut­ka dau­giau pliu­sų dė­jo ant­ra­jam va­rian­tui. Anot jo, tiks­lin­giau yra pir­ma pa­si­dar­buo­ti ki­tur, „pa­si­mal­ti“ po pa­sau­lį, pa­ma­ty­ti, kaip ten dir­ba­ma, ko­kios da­ro­mos klai­dos, su­kaup­ti rei­kia­mą kon­tak­tų ba­zę ir tik po to pra­dė­ti sa­vo vers­lą.

„Da­bar yra daug vers­lų, ku­rie ge­ro­kai lanks­tes­ni ir ku­riuos tu ga­li vys­ty­ti bū­da­mas bet kur ir sa­vo sme­ge­nis „par­da­vi­nė­ti“ sė­dė­da­mas Tai­lan­de, Ni­do­je ar Vil­niu­je. Jau praė­jo tie lai­kai, kai bai­gęs uni­ver­si­te­tą, vi­są gy­ve­ni­mą dirb­si tą pa­tį dar­bą, to­dėl ne­bi­jo­kit ieš­ko­ti sa­vo ni­šos. Bū­kit pa­si­ruo­šę tam, kad kaž­ka­da jū­sų vie­tą užims ro­bo­tai ir jums teks skin­tis nau­ją ke­lią“, – ga­li­mas per­spek­ty­vas dės­tė vers­li­nin­kas.

Pa­sak K. Če­lut­kos, mo­ky­da­ma­sis ir dirb­da­mas už­sie­ny­je, jis vi­sa­da ži­no­jo, kad grįš į Lie­tu­vą, ta­čiau prieš tai mo­kė­si Ame­ri­ko­je, vie­na­me ge­riau­sių­ Berk­lio uni­ver­si­te­te, vė­liau įgy­ven­di­no sa­vo sva­jo­ne pa­dir­bė­ti Eu­ro­po­je ir įsi­dar­bi­no di­de­lia­me Lon­do­no ban­ke, kur vie­na­me pa­sta­te dir­ba iki 7 tūks­tan­čių žmo­nių. Ap­sisp­ren­di­mo lai­kas atė­jo 2008 me­tais, kai dėl kri­zės už­da­rė ban­ko, ku­ria­me dir­bo, sky­rių.

Tuo­met grį­žo į Lie­tu­vą ir ta­po in­ves­tuo­to­ju.

„Dau­giau­sia pa­sie­kia ne­bū­ti­nai tie, ku­rie mo­kė­si ge­riau­siai. Dau­giau­sia pa­sie­kia tie, ku­rie yra la­biau­siai už­si­spy­rę, smal­siau­si“, – tei­gė sve­čias.

Ne­sib­laš­ky­ti sie­kiant tiks­lo

„Sa­vo vers­lą pra­dė­jo­me kur­ti 1991 me­tais nuo pre­ky­bos ir net sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl nuė­jo­me grū­di­nių kul­tū­rų per­dir­bi­mo ke­liu. Tuš­čią ter­pę at­ra­do­me šli­fuo­tų žir­nių ga­my­bos sri­ty­je. To­kių žir­nių ta­da Lie­tu­vo­je nie­kas ne­ga­mi­no – jie bu­vo įve­ža­mi iš Uk­rai­nos. Taip ir įsu­ko­me vers­lą tuo me­tu, kai ki­ti už­si­da­ri­nė­jo, – pa­sa­ko­jo grū­dų per­dir­bi­mo įmo­nės „Fas­ma“ sa­vi­nin­kas Si­gi­tas Kri­vic­kas. – Su­si­pir­ko­me įran­gą, pra­dė­jo­me ga­min­ti vie­nas kruo­pas, ki­tas. Da­bar jau tu­ri­me už­da­rą grū­dų per­dir­bi­mo cik­lą – nė vie­no pro­duk­to ne­pa­lei­džia­me vė­jais. Pa­tys au­gi­na­me grū­dus, iš jų ga­mi­na­me įvai­rią pro­duk­ci­ją: kruo­pas, dribs­nius, tra­pu­čius, at­lie­kas pa­nau­do­ja­me pa­ša­rams ir jais še­ria­me pa­čių au­gi­na­mas kiau­les, ku­rias par­duo­da­me. Fer­mo­se su­si­kau­pian­čio­mis sru­to­mis trę­šia­me lau­kus, net iš lukš­tų da­ro­me bio­ma­sę ir ją par­duo­da­me“.

Vers­li­nin­ko įmo­nių me­ti­nė apy­var­ta šiuo me­tu sie­kia apie 10 mi­li­jo­nų eu­rų, o jo­se dir­ba apie 130 žmo­nių.

S. Kri­vic­kas džiau­gė­si, kad jam vers­las tei­kia ma­lo­nu­mą ir jau­ni­mui lin­kė­jo su­si­ras­ti jiems ma­lo­nią veik­lą, pa­si­steng­ti, ne­si­blaš­ky­ti sie­kiant tiks­lo.

Fo­tog­ra­fė J. Lu­kos sa­kė iki šiol be­si­gai­lin­ti, kad prieš iš­vyk­da­ma į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas ne­spė­jo baig­ti uni­ver­si­te­to, nes lai­mė­jo va­di­na­mą­ją „ža­lią kor­tą“ ir su vy­ru iš­va­žia­vo į šią ša­lį. Ame­ri­ko­je jiems te­ko iš­gy­ven­ti eko­no­mi­nės kri­zės sun­ku­mus, ieš­ko­tis nau­jos gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir dar­bo.

Ame­ri­ko­je ji pra­dė­jo do­mė­tis fo­tog­ra­fi­ja ir bū­tent čia su­ra­do sau mie­lą po­mė­gį, vir­tu­sį pro­fe­si­ja. Iš pra­džių dir­bu­si fo­tog­ra­fo asis­ten­te, ji pa­ma­žu įsi­su­ko į šį dar­bą. Grį­žu­si į Lie­tu­vą, pra­dė­jo fo­tog­ra­fuo­ti ves­tu­vių ir ki­tas šven­tes, ta­po žmo­nių mė­gia­ma fo­tog­ra­fe.

Su­si­ti­ki­mą su sėk­min­gai dir­ban­čiais vers­li­nin­kais api­bend­ri­no VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ at­sto­vė Auk­sė Viz­ba­rie­nė. Pa­sak jos, vis­kas pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus – nie­kas ne­nuk­ren­ta iš dan­gaus. Vers­li­nin­kams pa­de­da jų vi­di­nės sa­vy­bės, ge­bė­ji­mai, pa­si­ry­ži­mas da­ry­ti tai, ką jie su­ge­ba ge­riau­siai.

Ir A. Viz­ba­rie­nė, bū­da­ma vers­lo kon­sul­tan­te, pa­dė­jo žmo­nėms pra­dė­ti sa­vo vers­lą ir pri­si­dė­jo prie be­veik 1 000 vers­lo idė­jų įgy­ven­di­ni­mo, iš ku­rių apie 300 „nu­sė­do“ Rad­vi­liš­ky­je.

Au­to­rės nuo­tr.

Vers­lo pa­sau­ly­je ži­no­mas vers­li­nin­kas Kor­ne­li­jus Če­lut­ka už pir­mą­sias eko­no­mi­kos pa­mo­kas dė­kin­gas mo­ky­to­jai, da­bar – VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ at­sto­vei Auk­sei Viz­ba­rie­nei.

Su moks­lei­viais su­si­ti­kę ra­jo­ne ir ša­ly­je ži­no­mi vers­li­nin­kai – iš kai­rės: įmo­nės „Fas­ma“ va­do­vas Si­gi­tas Kri­vic­kas, fo­tog­ra­fė Jur­gi­ta Lu­kos ir pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­to­jas Kor­ne­li­jus Če­lut­ka – da­li­jo­si sa­vo vers­lo sėk­mės for­mu­le.

Įmo­nės „Fas­ma“ va­do­vas Si­gi­tas Kri­vic­kas ir fo­tog­ra­fė Jur­gi­ta Lu­kos jau­ni­mui lin­kė­jo su­si­ras­ti sa­vą­ją sėk­min­gą vers­lo ni­šą.

Rad­vi­liš­ky­je vei­kian­čios grū­dų per­dir­bi­mo įmo­nės „Fas­ma“ me­ti­nė apy­var­ta išau­go iki 10 mi­li­jo­nų eu­rų.