
Naujausios
Kelmėje minėtos Europos žydų kultūros paveldo dienos
Kelmės krašto muziejuje minėtos Europos žydų paveldo dienos – atidaryta nuotraukų apie Kelmės rajono žydus paroda, parodytas filmukas apie žydų istoriją, Lietuvoje iki Holokausto gyvenusias gausias žydų bendruomenes, dažnai sudariusias daugiau negu pusę visų miestelio gyventojų.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Diaspora ir paveldas. Štetlas“
Pirmąją rugsėjo savaitę Europoje minimos žydų kultūros paveldo dienos. Šiemet renginiai organizuoti keturiolikti metai, Kelmės krašto muziejus prisijungė pirmą sykį.
Kelmės krašto muziejaus muziejininkas Rimantas Serva sakė, jog minėti Europos žydų kultūros paveldo dienas paskatino renginių tema „Diaspora ir paveldas. Štetlas“.
„Nors tarpukariu didžioji dalis žydų gyveno Kaune bei dar keliuose didžiuosiuose miestuose, bet nemažai litvakų bendruomenių buvo įsikūrusių ir kitose vietovėse. Ne išimtis ir Kelmė, Šaukėnai, Tytuvėnai, Kražiai, Užventis. Šiuose miesteliuose žydų gyveno daugiau negu pusė visų gyventojų“, – sakė R. Serva. Štetlas jidiš kalboje yra žodžio „štot“, reiškiančio miestą, mažybinė forma, kuria apibūdinama nedidelė bendruomenė, veikianti nedideliame miestelyje.
Per renginį muziejuje plačiau pasakota apie štetlus. Bajorija, siekdama pagyvinti ekonominį gyvenimą, dar Abiejų Tautų Respublikos laikais skatino žydus persikelti į jiems priklausančias valdas, plėtoti prekybą. Štetlas netruko tapti ir besivystančiu kultūriniu reiškiniu.
Apsigyvenę naujoje vietoje žydai pasirūpindavo dviem sklypais. Viename statė sinagogą – savo maldos, susirinkimo namus, studijų vietą, kitame, nuošalesniame, parinkdavo vietą kapinėms. Gausiausia išlikusio žydų kultūros paveldo dalis ir yra senosios žydų kapinės.
Pasak R. Servos, kasdienis štetlo gyvenimas sukosi aplink turgaus aikštę. Be turgaus dienos pagrindinis savaitės įvykis štetle buvo šabas – šeštadienis, kuomet žydams uždrausta dirbti. „Žydų gyvenimas tikrai nebuvo uždaras, jie juk gyveno šalia lietuvių ir kitų tautybių kaimynų, bendraudavo, būdavo kolegomis įvairiose organizacijoje, ekonominiais partneriais“, – sakė muziejininkas.
„Žydų gyvenimo pėdsakai Kelmės krašte“
Kelmės krašto muziejuje parengta nuotraukų paroda „Žydų gyvenimo pėdsakai Kelmės krašte“.
Fotografijose – buvę žydų namai, įvairūs pastatai, žmonės, kapinės – suteikia daug informacijos, papildančios pateiktus pasakojimus. Pavyzdžiui, 1938 metais nufotografuotos Kelmėje stovėjusios dvi sinagogos, kurios sudegė per didįjį 1941-ųjų metų birželio 24-osios gaisrą mieste.
Žydai iki karo daugiausia buvo įsikūrę Kelmės centre, dabartinėje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Iš 13 tuomet mieste stovėjusių mūrinių namų beveik visi priklausė žydams. Pirmame aukšte paprastai žydai įsirengdavo parduotuves, vaistines, teikdavo įvairias paslaugas, antrajame gyvendavo patys su šeimomis. Dabartinės „Kražantės“ progimnazijos vietoje veikė žydų pradinė mokykla. Iš maždaug 4000 Kelmės gyventojų daugiau kaip 2000 buvo žydai. Tytuvėnuose žydų gyveno apie 200, Užventyje – 30 šeimų, iš 700 šaukėniškių žydų priskaičiuota apie 300.
„Nėra daug išlikusių nuotraukų iš tų laikų Kelmės. Daugiausia fotografuodavo vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais, įamžindami okupuotas teritorijas, išleisdami atvirlaiškių serijas“, – pasakojo Rimantas Serva.
Beveik nebėra ir žydams priklausiusių pastatų, jei ir yra – prastos būklės, sparčiai naikinami laiko. Buvę šeimininkai – išvykę, pardavę savo namus, mirę. Gyvenamieji žydų pastatai nėra kultūros paveldo objektai. Naujieji šeimininkai su savo turtu gali elgtis kaip nori.
Įspūdinga, muziejininko teigimu, buvo sudegusi Šaukėnų sinagoga – viena seniausių Lietuvoje, pastatyta dar XVII amžiaus pradžioje, išgražinta drožiniais.
Pagal žydų religiją, visos sinagogos turėjo būti išskirtiniai miestelio pastatai pirmiausia pagal aukštį. Sinagoga – aukščiausias miestelio pastatas.
Nebėra tikrų žydų?
Kelmės krašto muziejaus muziejininkas Rimantas Serva teigė domėjęsis ir neradęs Kelmės krašte užregistruotų tikrų žydų.
„Važinėjome po įvairias rajono vietoves, klausinėjome žmonių. Bet žmonės apie žydus tik prisiminimais pasidalindavo. Pagal statistiką prieš porą dešimtmečių Kelmėje dar gyveno keletas žydų, o dabar – nebėra“, – sakė R. Serva.
Autorės nuotr.
Kelmės krašto muziejuje veikia paroda „Žydų gyvenimo pėdsakai Kelmės krašte“.
Pernai sudegė Kelmėje, Kooperacijos gatvėje stovėjęs autentiškas fotografo Kačerginskio namas.