Getas ar komforto zona?

Ge­tas ar kom­for­to zo­na?

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pra­kal­bo apie spe­cia­lių­jų mo­kyk­lų pa­nai­ki­ni­mą. Esą tai sa­vo­tiš­ki ge­tai, kur už­da­ry­ti „ki­to­kie“ vai­kai. Juos rei­kia leis­ti į bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las. Te­gu in­teg­ruo­ja­si. O bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų mo­ki­niai te­gu mo­ko­si to­le­ran­ci­jos. Te­gu įpran­ta pa­kęs­ti ša­lia sa­vęs ki­to­kius bend­raam­žius.

Ki­to­kius tai ki­to­kius... Ta­čiau ne­ly­gu, kaip su­pra­si­me są­vo­ką „ki­toks“. „Ki­to­kie“ ne­gu vi­si daž­nai bū­na me­ni­nin­kai, ypač ga­būs žmo­nės, pro­tin­gi, bet sun­kiai pri­si­tai­kan­tys prie vi­suo­me­nės nor­mų, in­di­vi­dua­lis­tai, dau­ge­lį da­ly­kų ma­tan­tys ki­taip ne­gu vi­si.

Ar pro­ti­nę ne­ga­lią tu­rin­tis vai­kas tik­tai ki­toks? Ar jis tu­ri spe­cia­liuo­sius po­rei­kius, ku­rių jam ne­ga­li su­teik­ti bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­la?

Dar vie­nas klau­si­mas, kaip silp­nes­nių ge­bė­ji­mų vai­kas jau­sis ti­pi­nė­je lie­tu­viš­ko­je bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je, kur dar ne­ma­žai pa­ty­čių ir smur­to. Kiek dė­me­sio jam ga­lės skir­ti mo­ky­to­jas, kai kla­sė­je po 30 vai­kų, o pa­mo­ka trun­ka tik 45 mi­nu­tes?

Per pa­mo­kas jis jau­sis nie­kam ti­kęs, nes ne­su­ge­bės „įsi­sa­vin­ti“ pro­gra­mos taip grei­tai, kaip jo bend­raam­žiai. Kai bus ren­gia­ma kla­sės pro­gra­mė­lė, jis tik pa­sto­vės ša­lia. Ne­dai­nuos ir ne­šoks, nes ki­ti bend­rak­la­siai tai da­rys ge­riau už jį.

Ga­liau­siai ka­žin kaip jau­sis bend­rak­la­siai, jei­gu tam ki­to­kiam vai­kui, pa­vyz­džiui, užei­na ag­re­si­jos prie­puo­liai? Jei­gu jis pri­puls ir iš­lups jį suer­zi­nu­sį­jį?

Vie­nin­te­lė op­ti­mis­ti­nė min­tis, jog in­teg­ruo­ti spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kai ga­lė­tų iš­gel­bė­ti nyks­tan­čias bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las. Ta­čiau efek­tas ga­li bū­ti ir prie­šin­gas.

Kai ku­rių mo­ki­nių tė­vai sa­ko, jog sa­vo vai­kus jie vež­tų į ki­tas mo­kyk­las, kur ša­lia ne­bū­tų tu­rin­čių­jų in­te­lek­to su­tri­ki­mų.

Kel­mė­je jau ke­li de­šimt­me­čiai gy­vuo­ja spe­cia­lio­ji mo­kyk­la. Tai vie­nin­te­lė ra­jo­no mo­kyk­la, ku­rio­je dau­gė­ja mo­ki­nių. Šiuo me­tu mo­ko­si 89.

Šio „ge­to“, kaip spe­cia­lią­sias mo­kyk­las va­di­na aukš­tie­ji val­di­nin­kai, mo­ki­niai pir­ma­die­niais pai­ma­mi iš kie­mo ir at­ve­ža­mi į mo­kyk­lą, penk­ta­die­nį par­ve­ža­mi, ke­lis kar­tus per die­ną ska­niai mai­ti­na­mi, mig­do­mi ne­di­de­liuo­se kam­ba­riuo­se, šva­rio­je pa­ta­ly­nė­je.

Ug­do­mi pa­gal su­ge­bė­ji­mus ir 30 pro­cen­tų pa­leng­vin­tą pro­gra­mą. Kla­sė­se ne­daug mo­ki­nių. Mo­ky­to­jas kiek­vie­nam ga­li pa­ro­dy­ti pa­kan­ka­mą dė­me­sį.

Še­šios va­lan­dos per sa­vai­tę ski­ria­mos tech­no­lo­gi­joms. Šios pa­mo­kos vė­liau ga­li pra­vers­ti vai­ko ama­tui.

Daug pa­mo­kų ski­ria­ma mu­zi­ki­niam la­vi­ni­mui, me­nams. Ke­lios de­šim­tys in­te­lek­to su­tri­ki­mų tu­rin­čių vai­kų da­ly­vau­ja vek­to­ri­nio pie­ši­mo ir fo­tog­ra­fi­jos bū­re­liuo­se. Mo­ky­to­jo rū­pes­čiu, vai­kų pie­ši­niai siun­čia­mi į įvai­rius kon­kur­sus ir lai­mi pri­zus.

Šios mo­kyk­los mo­ki­niai su­kū­rė svei­ki­ni­mą Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei jos še­šias­de­šim­to­jo gim­ta­die­nio pro­ga.

Te­ko da­ly­vau­ti šių vai­kų vek­to­ri­nio pie­ši­mo pa­ro­dos ati­da­ry­me. Jie el­gė­si daug kul­tū­rin­giau už bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los bend­raam­žius. Va­di­na­si, yra mo­ko­mi el­ge­sio įvai­rio­se erd­vė­se, so­cia­li­zuo­ja­mi. Ar tai reiš­kia ki­to­kių vai­kų „už­da­ry­mą“, kaip tei­gia aukš­tie­ji val­di­nin­kai?

Gal kan­ki­ni­mą reiš­kia ir tai, kad spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je vai­kai nau­do­ja­si ju­de­sio ir švie­sos te­ra­pi­ja, kad kas­dien su jais dir­ba lo­go­pe­dai, spe­cia­lie­ji pe­da­go­gai, psi­cho­lo­gai?

Kad jie mo­ko­mi pa­si­klo­ti lo­vą, iš­va­ly­ti kam­ba­rį, pa­si­ga­min­ti val­gį, nes to daž­niau­siai ne­mo­ko jų tė­vai?

Pir­ma­die­nį į mo­kyk­lą at­vež­ti kai ku­rie vai­kai pir­miau­sia puo­la val­gy­ti. Iki tre­čia­die­nio „at­si­val­go“, o penk­ta­die­nį ki­ša­si į ki­še­nes duo­ną, nes nė­ra tik­ri, kad sa­vait­ga­lį tė­vų na­muo­se ras ko­kį kąs­nį.

Tai­gi, ša­lia ki­tų spe­cia­lių­jų po­rei­kių tie so­cia­liai ap­leis­ti vai­kai dar tu­ri ir spe­cia­lų­jį po­rei­kį so­čiai pri­val­gy­ti, ir tė­vų su­gė­ro­vų ne­truk­do­mi iš­si­mie­go­ti šva­rio­je lo­vo­je.

Ar tu­rė­tų jie to­kias są­ly­gas in­teg­ruo­ti į bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lą? Ar in­teg­ra­ci­ja tuos vai­kus tik­rai pa­da­ry­tų lai­min­ges­nius? Ar jie tik tap­tų pa­ty­čių ob­jek­tais ir dar skau­džiau pa­jaus­tų sa­vo gy­ve­ni­mo dra­mą?

Spe­cia­lio­sios mo­kyk­los di­rek­to­rė Da­lia Vi­liū­nie­nė sa­ko, jog nė vie­nas mo­ki­nys čia neat­va­ry­tas va­ru. Kam ne­pa­tin­ka, su­si­ren­ka sa­vo daik­tus ir iš­va­žiuo­ja. De­ja, to­kių pa­si­tai­ko la­bai re­tai, o no­rin­čių­jų pa­tek­ti į spe­cia­lią­ją mo­kyk­lą kas­met dau­gė­ja.

Di­rek­to­rė ne­nei­gia, kai ku­rie tik fi­zi­nę ne­ga­lią tu­rin­tys ar­ba tik so­cia­liai ap­leis­ti vai­kai ga­lė­tų mo­ky­tis bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se. Tik jiems rei­kės dau­giau dė­me­sio. Kiek mo­ky­to­jo dė­me­sio tuo­met liks ga­biam vai­kui?

Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Al­ber­tas Pum­pu­tis ti­ki­na, jog jų ir kai­my­ni­nė­je Mai­ro­nių mo­kyk­lo­je mo­ko­si vie­nas ki­tas spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kas. Jie sėk­min­gai in­teg­ra­vo­si, nes jų mo­kyk­la ne­di­de­lė, kai­miš­ka, ma­žos kla­sės. Di­džio­sio­se mo­kyk­lo­se spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kai in­teg­ruo­ja­si sun­kiai. Be to, jei­gu to­kių vai­kų bū­tų dau­giau, rei­kė­tų dau­giau spe­cia­lis­tų.

Tai­gi, ar eko­no­miš­ka ar­dy­ti spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kams su­kur­tą mo­ky­mo ba­zę, su­bur­tą pe­da­go­gų ir ki­tų spe­cia­lis­tų ko­lek­ty­vą, jau­kius bend­ra­bu­čius? Ar bus pi­giau dėl ke­lių vai­kų sam­dy­ti spe­cia­lis­tus bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se?

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je prieš de­šimt­me­tį bu­vo pa­nai­kin­tos spe­cia­lio­sios mo­kyk­los. Spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kai in­teg­ruo­ti į bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las. Ta­čiau ang­lai iš­mo­ko in­teg­ra­ci­jos pa­mo­ką ir iš nau­jo ku­ria spe­cia­lią­sias mo­kyk­las spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kams.

Lie­tu­vo­je ne kiek­vie­nas ra­jo­nas tu­ri spe­cia­lią­ją mo­kyk­lą. Spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kus ve­ža į ki­tų ra­jo­nų mo­kyk­las.

Kai kur bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kai mo­ko­mi at­ski­ra­me fli­ge­ly­je, ir tai pa­va­di­na­ma in­teg­ra­ci­ja.

Val­di­nin­kai aiš­ki­na, jog dau­ge­lis spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų mo­ko­si na­muo­se. De­ja, ne dau­ge­lis. Pa­vyz­džiui, Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je tik po­ra vai­kų mo­ko­mi na­muo­se. Šis ug­dy­mas, pa­sak mo­kyk­los di­rek­to­rės, at­siei­na ga­na bran­giai. Kiek kai­nuos mo­ky­to­jų siun­ti­nė­ji­mas į vai­kų na­mus, kai ne­no­rin­čių ei­ti į bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lą skai­čius išaugs ke­lis kar­tus?

Ar mo­ko­mi na­muo­se ir pa­žin­da­mi tik sa­vo kie­mo erd­vę vai­kai ne­bus už­da­ry­ti? Ar kiek­vie­nuo­se na­muo­se bus są­ly­gos in­te­lek­to su­tri­ki­mų tu­rin­čiam vai­kui mo­ky­tis? Gal ki­to­je kai­mo tro­bo­je pa­mo­kos ves­ti atė­jęs mo­ky­to­jas ne­tu­rės net kur at­si­sės­ti? Gal ras gir­tus tė­vus, su ku­riais tu­rės aiš­kin­tis?

Keis­ta, jog vi­sos su so­cia­liai jaut­riau­sio­mis gy­ve­ni­mo sri­ti­mis su­si­ju­sios re­for­mos Lie­tu­vo­je pa­rem­tos grio­vi­mu, ne tęs­ti­nu­mu, ir ne to, kas su­kur­ta, to­bu­li­ni­mu. Atei­na nau­ja val­džia ir pra­de­da gie­do­ti: „Pa­sau­lį se­ną išar­dy­sim“.

Kas ima ta­ria­mo tau­pu­mo, kas ta­ria­mo ra­cio­na­lu­mo, kas ta­ria­mo pro­tin­gu­mo bas­lį ir ar­do... Griau­na be at­van­gos ir be iš­min­ties. Grio­vi­mas ne­ša pa­čius di­džiau­sius nuo­sto­lius. Ta­čiau griau­ti, ma­tyt, leng­viau, ne­gu kur­ti.