
Naujausios
APKLAUSA
Ar naminiai gyvūnai yra geriausi jūsų draugai?
Alfonsas, pensininkas, buvęs „Nuklono“ darbuotojas:
– Taip! Kartu su žmona auginame vokiečių aviganę Ipę jau trejus su puse metų. Ją labai lepinu. Kaip tik einu namo, nešuosi kišenėje jai skanėstą, nes laukia prie durų. Šuo gyvena su mumis kambaryje, valgo net geriau negu mes patys. Dideli šunys negraužia nieko, mažiukai daugiau „zbitkinasi“. Mūsų šuo protingas kaip žmogus, labai klauso, atneša daiktus. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be augintinio. Esu pensininkas, tai buvimas su šunimi sumažina spaudimą, ryte išvedu pavedžioti, pajudu.
Ferdinandas, sandėlio darbuotojas:
– Pats gyvenu Vokietijoje, ten auginu samojedų veislės šunį. Gerai jį auklėju, dresuoju pats. Palepinu skanėstais, kai gerai atlieka užduotį. Išmokiau gulėti, sėdėti, apsiversti, apsimesti negyvu. Šuo yra apgraužęs vieną kitą batą, bet greitai atleidau. Prisirišau prie savo šuns, su augintiniu daug linksmiau gyventi.
Reda, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, buhalterė:
– Mūsų šuo – geriausias vaiko draugas. Oi, jų bendravimas žodžiais neapibūdinamas. Jagdterjerų veislės šuo pas mus šeimoje gyvena trečius metus. Nutarėme, kad jo reikia, nes vyrui reikėjo šuns medžioklei. Jei šeimoje auga mažas vaikas, tai katė ar šuo reikalingi ir dėl vaiko lavinimo – jis visai kitaip reaguoja, atsiranda draugiškumas.
Inga, medikė:
– Manau, kad gyvūnėliai geri draugai, nes jie niekada neišduoda. Pati gyvenu tarp Italijos ir Lietuvos, namuose Italijoje manęs laukia kalytė. Augintinė tiesiog atsitiktinai atėjo į mano gyvenimą. Aš ją radau pasiklydusią aikštėje. Klausinėjau visų kieno, bet niekas neprisipažino. Turiu video, kaip ji mane pasitinka, matau per „Skype“, kaip ji, ilgėdamasi manęs, neina į savo lovą miegoti, mažiau valgo. Ji lygiai taip pat stresuoja kaip ir aš.
Rima, buhalterė:
– Prieš savaitę prižiūrėjau draugės jorkšyrą. Pati esu jau tris gyvūnėlius palaidojusi, todėl naujo kol kas nedrįstu įsigyti. Prieš dvejus metus tapau našle, vis dažniau galvoju, gal reikėtų vėl įsigyti augintinį. Visuomet augindavau didesnius šunis, todėl buvo sunku susitaikyti, kad draugės šuniukas toks mažytis. Kai pripratau, nieko baisaus. Man nepatinka gyvūnų puošti paltukais ar kitais dalykais, manau, jie turėtų atrodyti natūraliai. Katinų prisibijau, nes jie man atrodo plėšrūnai.
Kalbino Simona SIMONAVIČĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS