
Naujausios
Kova dėl „Busturo“ kąsnio pasiekė STT
Šiaulių autobusų stotyje diegiama privačios Kauno vežėjų bendrovės „Kautra“ kasų valdymo sistema. Buvęs „Busturo“ bendrovės vadovas Tomas Bielinskas tikina, jog konkurentas dabar valdys „Busturo“ konfidencialią informaciją. Jis pats buvo spėjęs įdiegti latvių sistemą, bet ji pašalinta.
Dėl galimai neteisėtų veiksmų buvęs vadovas atsidūrė teisėsaugos akiratyje – Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Rūta JANKUVIENĖ,
Edita KARKLELIENĖ
„Busturą“ šturmavo STT
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės bendrovę „Busturas“ krėtė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Įtariama, kad galimai buvo padaryta neteisėtų veiksmų ir pažeidimų pasirašant viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos įdiegimo Šiaulių mieste sutartį. Vykdomo projekto vertė – daugiau nei milijonas eurų.
STT pareigūnai atliko UAB „Busturas“ dokumentų, susijusių su minėtos paslaugos pirkimu, poėmius.
Vykdant antradienį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, bus aiškinamasi, ar nepiktnaudžiauta tarnybine padėtimi ir nesiekta turtinės naudos taip galimai padarant didelę žalą „Busturui“ ir Šiaulių miesto savivaldybei.
Įtarimai kol kas nepareikšti niekam.
Abejonės dėl sandorio
Neoficialiais duomenimis, agentams kelia abejonių buvusio direktoriaus T. Bielinsko vadovavimo laikotarpiu atlikti sandoriai, susiję su elektroninio bilieto sistemos diegimu.
Žinoma, kad, pasitraukdamas iš „Busturo“ generalinio direktoriaus pareigų, T. Bielinskas vasario 29 dieną su Klaipėdos bendrove „Almava“ pasirašė sutartį. Joje numatyta, kad Šiaulių autobusų bendrovė „Almavai“, oficialiai autobusų bilietų sistemos „Bus Ticket Pro“ platintojai, kiekvieną mėnesį mokės procentus nuo parduotų elektroninių bilietų užmiesčio bei priemiesčio reisuose.
Ši sutartis kovo mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta.
Dar daugiau abejonių kyla dėl daugiau nei milijono eurų vertės sandorio skaidrumo su elektroninio bilieto sistemos įdiegimo konkursą laimėjusia įmone „Empirija“. Ši sutartis buvo pasirašyta 2014 metų pradžioje, tačiau įsipareigojimai per numatytą laiką įvykdyti nebuvo.
Už sandorio reikalavimų nesilaikymą rangovas turėjo sumokėti netesybas. Tačiau jos buvo nurašytos pateikiant kelias sąlygas.
STT agentams kyla ir daugiau neaiškumų dėl viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos įdiegimo Šiaulių mieste skaidrumo.
Kam atiteks informacija?
T. Bielinskas kovo pradžioje buvo atleistas iš „Busturo“ generalinio direktoriaus pareigų. Prieš išeidamas iš darbo jis spėjo autobusų stotyje įdiegti latvių programinę įrangą bilietų pardavimo kasoms valdyti. Ji veikė nuo kovo 1 dienos. T. Bielinskas nuėjo dirbti į tą pačią Klaipėdoje veikiančią bendrovę, kuri „Busturui“ diegė bilietų pardavimo valdymo sistemą.
Buvusio vadovo aiškinimu, elektroninio bilieto sistemą Šiauliuose diegianti UAB „Empirija“ turėjo pareigą įdiegti ir programinę įrangą autobusų stoties kasoms valdyti, bilietams internetu parduoti.
„Empirija“, pati neturėjusi tokio produkto, pasiūlė diegti „Kautros“ sistemą. T. Bielinskas tam pasipriešinęs, nes „Kautra“, jo žodžiais, yra didžiausia „Busturo“ konkurentė.
„Kategoriškai nesutikau, nes tai programa, per kurią eina informacija apie pardavimus, finansinės ataskaitos, o įmonė turi saugoti savo komercines paslaptis, – tvirtino T. Bielinskas. – Kas sistemą valdo, tas mato visus duomenis apie tarpmiesčio ir priemiesčio keleivių srautus, kiek bilietų kokiomis kryptimis parduodama. Rinkodaros prasme labai naudinga turėti tokią informaciją.“
Todėl esą priėmęs rygiečių, kurie nėra susiję su vežėjais, pasiūlymą diegti jų aptarnaujamą nepriklausomą sistemą. Tikino, jog ji buvo įdiegta nemokamai, kaip „pilotinė“, „Busturas“ nemokamai galėjo ja naudotis metus.
Patikimumu suabejojo
Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė yra „Busturo“ valdybos pirmininkė. „Šiaulių kraštui“ ji teigė, jog bendrovės valdyba nusprendė atsisakyti latvių sistemos, nes suabejota diegėjų įmonės patikimumu.
T. Bielinskas sutartį sudaręs „ne su latviais“, o su UAB „Almava“, į kurią ir nuėjęs dirbti.
„Almava“ įkurta prieš kelis mėnesius, turi tik du darbuotojus, neturi nei kredito istorijos, nei patirties, – tikino K. Šmidtienė. – Nebuvo jokio suderinimo su įmonės valdyba, jokio techninio sistemos aprašymo, priėmimo-perdavimo akto. Tiesiog T. Bielinskui išeinant iš darbo ši sutartis buvo ištraukta ir pateikta ant stalo. Todėl teko analizuoti ir žiūrėti, su kuo ji sudaryta. Negalėjome tokiai įmonei patikėti klientų duomenų saugumo, yra ir bankiniai mokėjimai.“
„Empirija“ informavusi, kad su „Kautra“ sudarė subrangos sutartį, kad diegs „Kautros“ modulį. Dėl to abejonių valdybos pirmininkei nekilo. Aiškinosi sistemos „ribas": kokia informacija pereina „į aną pusę“. Buvo patikinta, kad „Empirija“ visus duomenis valdys, o serveriai yra ne „Kautroje“.
„Pasirašyti įsipareigojimai dėl duomenų nenaudojimo, neturime pagrindo abejoti, o rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad „Empirija“ negali rinktis subrangovo, – sakė K. Šmidtienė. – Analogo tai sistemai Lietuvoje nėra, matome, kiek daug stočių ja naudojasi.“
Jos žodžiais, „keleivių srautai nėra konfidenciali informacija": „Tuos duomenis galima susirinkti ir atsistojus prie autobuso.
Mato vien privalumus
„Busturo“ laikinasis generalinis direktorius Silvas Gedaminskas „Kautros“ sistemoje įžvelgia tik privalumus. Jo žodžiais, buvęs vadovas sudaręs neteisėtą ir nenaudingą įmonei sutartį.
„Latviai nieko mums nedovanojo,– tvirtino S. Gedaminskas. – „Almavai“ turėjome mokėti 1 procentą nuo visų parduotų bilietų apyvartos. Nutraukėme tą sutartį, nes patys neturėjome tos sistemos diegti, kai yra sutartis su „Empirija“, o kasų valdymo sistema yra sutarties dėl elektroninio bilieto įvedimo dalis.“
Dėl konkurento įvedamos sistemos nemato jokios problemos – ir Vilniaus, ir Klaipėdos, ir kitų dar dvidešimties miestų autobusų stotyse ji veikia. Keleiviams ir „Busturui“ bus naudinga: ir kasose, ir internete bus matomos laisvos vietos prie sistemos prisijungusių vežėjų autobusuose, važiuojančiuose per Šiaulių autobusų stotį.
Latvių sistema buvusi uždara: „Matėme tik savo autobusus.''
Pasvarstė, jeigu kiti vežėjai „Kautros“ bijotų, nediegtų jos sistemos savo autobusų stotyse.
„Parametrų tos programos nežinau, bet jeigu pasitvirtintų, jog „Kautra“ kažkokius duomenis valdys, tai bus kiti reikalai – paaiškės priimant sistemą“, – tikino S. Gedaminskas.
Savivaldybė įvariusi „šoką“
Bendrovės „Empirija“ vadovas Henrikas Matulionis „Šiaulių kraštą“ tikino patyręs „šoką“, kai prieš tris savaites sužinojo, kad Savivaldybės nurodymu nutraukta sutartis su latvių įmone, o toliau problemą turinti išspręsti „Empirija“.
Jis aiškino, jog Lietuvoje funkcionuoja tik dvi sistemos – latvių ir „Kautros“. Su „Kautra“ seniai turi verslo ryšių, prieš aštuonerius metus įrengė jos autobusuose kasos aparatus ir žino, kaip funcionuoja kasų valdymo sistema. Trečią sistemą patiems sukurti per trumpą laiką sudėtinga.
Kadangi buvęs įmonės vadovas „Kautros“ sistemai priešinosi, bandęs per K. Šmidtienę išklausti Savivaldybės politikų nuomonės, ką rinktis.
„Buvo pasakyta, kad tai – mūsų reikalas“, – sakė H. Matulionis.
Šiaulių autobusų stotyje latvių sistema gerai funkcionavusi. Bet išgirdęs, jog yra rizikos, nes sistemą diegė ne pagrindinė latvių įmonė, o maža antrinė įmonė.
„Jeigu ji pasitrauktų iš Lietuvos, turėtume problemų su sistemos priežiūra, ir mus paaukotų, – teigė „Empirijos“ vadovas. – Todėl pasirinkau „Kautrą“.
Kas ką prižiūrės?
„Empirija“ prižiūrės kasų valdymo sistemą“, – sakė H. Matulionis, bet paaiškino: – Pasirašėme sutartį su „Kautra“. Operatyvinę priežiūrą atliks, smulkius gedimus šalins mūsų partneriai Šiauliuose, jeigu rimti gedimai bus, nuotoliniu būdu sistemos duomenų saugumą prižiūrės „Kautra“.
H. Matulionis neneigė, jog yra „teorinė“ galimybė „Kautrai“ sužinoti „Busturo“ konfidencialius duomenis.
„Su „Kautra“ esame pasirašę konfindencialumo sutartį, net jeigu sužinos, niekur tos informacijos negalės panaudoti, – tikino jis. – Teoriškai prisijungti gali – įsilaužėliai prisijungti gali prie bet ko. Bet ką iš to laimės? Šiaulių variante įdiegiame tik minimumą funkcijų – bilietų pardavimą.“
Teisėsauga grasina ir parlamentaras
Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris „Šiaulių kraštui“ teigė, jog aiškinsis aplinkybes, kodėl „Busturui“ diegiama konkurento sistema.
„Jeigu pasitvirtintų, jog konkurentui gali būti prieinami „Busturo“ duomenys, kreipsiuos ir į Konkurencijos tarybą, ir į teisėsaugą“, – teigė parlamentaras.
Šiaulių miesto tarybos opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Gedeminas Vyšniauskas taip pat įžvelgia galimą riziką įmonei.
„Įkišo lapė uodegą į vištidę, greitai ir visa įlįs, – komentavo situaciją G. Vyšniauskas. – Įsileidžiama didžiausio „Busturo“ konkurento sistema, ir neaišku, kas bus toliau. Kai toks veiksmas daromas, įžvelgti galima ir įmonės privatizavimo scenarijų.“
Jo žodžiais, „Busturo“ situacija yra sudėtinga. Savivaldybės politikams teikiami duomenys, jog keleivių per praeitus metus sumažėjo apie 10 procentų. Konkurencija dėl tarpmiesčio keleivių vežimo yra didelė, o negalima atmesti, jog informacija apie „Busturo“ keleivių srautus „nutekės“ ir bus naudinga konkurentui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KONKURENCIJA: Pagal elektroninio bilieto diegimo sutartį Šiaulių autobusų stotyje turėjo būti įdiegta ir bilietų pardavimo kasų valdymo sistema – pasirinkta „Busturo“ konkurentės „Kautros“ sistema.
SITUACIJA: Tomas Bielinskas dėl savo sprendimo įdiegti latvių sistemą aplinkybių pateko į teisėsaugos akiratį.
PASIRINKIMAS: Kristina Šmidtienė, Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja ir „Busturo valdybos pirmininkė, teigia, jog rangovo reikalas buvo pasirinkti, kokią sistemą diegti.
Redakcijos archyvo nuotr.
SISTEMA: Ar elektroninio bilieto sistemos Šiaulių mieste įdiegimo netemdo korupcijos šešėlis, turėtų paaiškėti po STT tyrimo.