Aktoriaus šventėje vilnijo jausmų bangos

Ak­to­riaus šven­tė­je vil­ni­jo jaus­mų ban­gos

Šeš­ta­die­nį Vals­ty­bi­nia­me Šiaulių dra­mos teat­re ak­to­rius Si­gi­tas Ja­ku­baus­kas at­šven­tė sa­vo 60-me­čio ju­bi­lie­ji­nį va­ka­rą. Sim­bo­li­nis va­ka­ro pa­va­di­ni­mas „Kam­ba­rys“ at­vė­rė lan­gą į jaus­mų ir min­čių erd­ves, o ak­to­riaus bi­čiu­lius sce­no­je ir sa­lė­je įkvė­pė nuo­šir­diems svei­ki­ni­mams.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

S. Ja­ku­baus­kas skai­tė An­ta­no A. Jo­ny­no ei­les iš ei­lė­raš­čių rin­ki­nio „Kam­ba­rys“.

Ei­lių bliu­zui „... aš vie­na ran­ka pa­sau­lio ar­fą lai­kau / o ki­ta brau­kiu per pu­šų sty­gas va­ri­nes...“ pri­ta­rė mu­zi­kos bliu­zas. Sce­no­je kar­tu su ak­to­riu­mi nuo­tai­ką kū­rė Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius (mu­ša­mie­ji), Gin­ta­ras Dzi­do­li­kas (kla­vi­ši­niai), Eli­gi­jus Ži­lins­kas (gi­ta­ra).

Ju­bi­lie­jaus iš­va­ka­rė­se ak­to­rius „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė pa­si­rin­kęs nuo jau­nys­tės ar­ti­mo poe­to ei­les, kad ap­mąs­ty­tų ir sa­vo gy­ve­ni­mą, pa­si­da­ly­tų jaus­mais, ku­rie bu­vo ir yra. Sce­no­je jais da­li­jo­si dos­niai.

Pats S.Ja­ku­baus­kas ti­kė­jo­si, jog bus ty­lus ap­mąs­ty­mų va­ka­ras, bet to­kia bu­vo tik pir­mo­ji da­lis. Kai nu­skam­bė­jo pa­sku­ti­nis po­smas su žo­džiais „... vis­kas tru­pu­tė­lį gra­žiau, ne­gu iš tik­rų­jų, bet iš tik­rų­jų, vis­kas dar tru­pu­tė­lį gra­žiau“, ak­to­rių už­griu­vo la­vi­na plo­ji­mų ir nuo­šir­džių svei­ki­ni­mų.

An­ta­nas Venc­kus, teat­ro me­no va­do­vas, su­lau­žy­da­mas svei­kin­to­jų „su­bor­di­na­ci­ją“ į sce­ną pir­mą­jį pa­kvie­tė A. A. Jo­ny­ną. Poe­tas įtei­kė do­va­ną, ku­ri, jo žo­džiais, pa­dės ak­to­riui pro lan­gą „pa­si­žiū­rė­ti į žvaigž­des“.

Svei­ki­no ju­bi­li­a­tą me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Kul­tū­ros mi­nist­ro S. Bi­ru­čio svei­ki­ni­mą įtei­kė mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė, Sei­mo Pir­mi­nin­kės L. Grau­ži­nie­nės – ak­to­riaus stu­di­jų kur­so drau­gas, reži­sie­rius ir bu­vęs Sei­mo na­rys Ju­lius Dau­tar­tas.

Sa­lė­je bu­vo gau­su teat­ra­lų, su­va­žia­vu­sių iš vi­sos Lie­tu­vos. Ak­to­riai, re­ži­sie­riai, bu­vę stu­di­jų drau­gai svei­ki­no ko­le­gą kas šmaikš­čiu žo­džiu, kas dai­no­mis, kas su­vai­din­ta mi­nia­tiū­ra. Klai­pė­dos, Pa­ne­vė­žio, Aly­taus dra­mos teat­rų, Keis­tuo­lių teat­ro, „Nai­sių va­sa­ros“ teat­ro ko­man­dos vie­na po ki­tos ki­lo į sce­ną. „Keis­tuo­liai“ ap­do­va­no­jo S. Ja­ku­baus­ką „Auk­so žvaigž­de.“

Ju­bi­li­a­tą svei­ki­no ar­ti­mie­ji iš gim­to­sios Dzū­ki­jos. Gau­sus bū­rys ger­bė­jų ki­lo į sce­ną su gė­lė­mis ir do­va­no­mis, o krep­ši­nio tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka – tie­siog tvir­tai ap­ka­bin­ti ta­len­tin­go ak­to­riaus.

Teat­ro ko­lek­ty­vas S. Ja­ku­baus­kui do­va­no­jo ąžuo­liu­ką – pa­si­so­din­ti po sa­vo kam­ba­rio lan­gu.

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro nuo­tr.

DRAU­GAI: Ak­to­rys­tės stu­di­jų drau­gai – re­ži­sie­rius Ju­lius Dau­tar­tas (kai­rė­je) svei­kin­da­mas Si­gi­tą Ja­ku­baus­ką pri­si­mi­nė, jog kur­se jis bu­vo „jau­nė­lis“, o da­bar „pri­si­vi­jo mus“.