Naujausios
Buldozeris grasina lietuvybės dvarui
Joniškio rajono savivaldybės administracija, ruošdama dokumentus bešeimininkiams pastatams nugriauti, šiais metais į sąrašą įtraukė ir Medvilionių dvaro gyvenamąjį namą, kuriame gyveno krašto kultūros, lietuvybės puoselėtojai, lietuviškų teatro vakarų rengėjai bajorai Teresė ir Stanislovas von Goesai.
Rajono valdžia mano, kad geriau istorinę atmintį įamžinti kitais būdais nei pastatą renovuoti, nes tam lėšų nėra. Bet kilus sujudimui, kol kas galutinis sprendimas nepriimtas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pripažino bešeimininkiu ir nebereikalingu
Joniškio rajono apylinkės teismas dar 2012 metais molinį gyvenamąjį namą ir svirną Madvilionių kaime (Medvilionių dvaras – aut. past.) pripažino bešeimininkiais. O šių, tai yra 2015 metų gegužės 21 dieną rajono Taryba priėmė sprendimą, kad gyvenamasis namas Madvilioniuose yra netinkamas arba negalimas naudoti, nereikalingas ir jį derėtų nurašyti ir nugriauti.
Šių metų lapkričio 1 dieną suėjo terminas, iki kada pastato jau turėjo nebelikti ant žemės paviršiaus, bet kilusios diskusijos tarp specialistų ir kultūros puoselėtojų procesą pristabdė.
Savivaldybės vyriausioji paveldosaugos specialistė Vilma Bartašienė kreipėsi į Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuri turėtų pateikti išvadą, ar Medvilionių dvaro namas, pirtis ir kiti šiam kompleksui priklausę statiniai gali būti laikomi kultūros vertybėmis ir jiems taikoma teisinė apsauga, ar leidžiama nugriauti.
Pasirodo, iki šiol dvaras neturi jokio paveldo objekto statuso.
Priklausė krašto kultūros puoselėtojams
Vienas minėtos tarybos narių, archeologas Ernestas Vasiliauskas mano, kad einama lengviausiu keliu – nugriauti ir likviduoti statinį, kurio, liudijančio svarbią krašto istorijos dalį, išsaugojimas turėtų būti Savivaldybės prioritetas.
Medvilionių dvaro namas ir pirtis priklausė vienam šviesiausių Žiemgalos krašto žmonių – bajorui Stanislovui Goesui. Čia veikė pirmoji Joniškio krašto mokykla, biblioteka, buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė, platinimo centras spaudos draudimo metais, teatras, oranžerija, knygynėlis, kuriam knygų buvo atsiuntęs ir Prezidentas Antanas Smetona.
Čia rinkdavosi jaunimas diskutuoti, aptarti lietuvybės reikalus, repetuoti vaidinimus. Sesuo ir brolis Teresė ir Stanislovas Goesai parėmė ne vieną gabų jaunuolį, leisdami juos mokytis.
Teresė Goesytė mokyklos nelankė, buvo savarankiškai apsišvietusi moteris, ji mokė mergaites, gabesnes paruošdavo mokytojų kursams. Ji jau tais laikais suprato, kokia svarbi yra šeima be smurto, todėl užsiėmė ir kaimo vyrų auklėjamuoju darbu, kaip dera elgtis su moterimis.
Pastatas net nėra saugoma vertybė
„Pastatas net nėra įtrauktas į saugomų vertybių sąrašą? Kodėl? Nes neatliekama ekspertizė, kad jį paskelbtų esantį vertingu. Ekspertams pasamdyti Savivaldybė neranda lėšų. Mano atsakymas toks – tegul atlieka atitinkančią procedūras ekspertizę, išmatavimus, o tada bus galima spręsti, ką toliau daryti, – „Šiaulių kraštui“ sakė archeologas Ernestas Vasiliauskas.
Archeologas pastebėjo, kad Savivaldybė iki šiol nesutvarkė nė vieno rajone esančio dvaro, tai darė privatūs asmenys arba kitos įstaigos, pavyzdžiui, Žagarės regioninio parko direkcija, suteikusi naują gyvenimą D. Naryškino rūmams.
Archeologo nuomone, laikinai pakaktų bent jau lentomis užkalti ar užmūryti plytomis Medvilionių dvaro pastato langus, duris ir išgriuvusią sienos ertmę, kad niekas lengvai nepatektų vidun, arba tvorą užtverti.
„Ant S. Goeso suteikto sklypo stovi Joniškio „Aušros“ gimnazija. Goesai – lietuvybės puoselėtojai Joniškio krašte, šiame dvare lankėsi Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti. Ar mes kaip teroristai griaudami pasitiksime 2018 metų Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį?“, – susirūpinęs teiraujasi ir Nacionalinės premijos laureatas, Joniškio Garbės pilietis, Lietuvių folkloro teatro įkūrėjas Povilas Mataitis.
Avarinė būklė
„Jūs matėte, kaip atrodo pastatas? Pusiau sugriuvusi atraminė siena, padėtis avarinė. Gali įvykti nelaimė ir kas tada atsakys? – „Šiaulių krašto“ klausė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Artūras Pališkevičius. – Rekonstruoti praktiškai nebėra galimybių, reiktų nugriauti bent iki pamatų ir atstatyti. Bet tai jau nebus paveldas.“
Pasak A. Pališkevičiaus, net jeigu ekspertai pastatą įvertintų kaip saugotiną, jis pagal savo vertingąsias savybes būtų vietinės reikšmės paveldo objektas, o finansuojant prioritetai skiriami nacionalinės reikšmės objektams arba tam tikroms kryptims, pavyzdžiui, medinei architektūrai.
„Vietinės reikšmės saugotinų objektų šalyje yra apie 20 tūkstančių. Naivoka tikėtis paramos iš tarptautinių programų. Galbūt, kažkada, kaip nors... Bet pirmiausia reiktų atlikti teisinę registraciją, kadastrinius matavimus, suformuoti sklypą. Tai gali kainuoti 10 tūkstančių eurų, o po to vis tiek turėtume avarinės būklės pastatą“, – tokį vaizdą piešė A. Pališkevičius.
Užmūryti plytomis – didesnė nepagarba
Administracijos direktoriaus Aivaro Rudnicko nuomone, laikinas užkonservavimas, užmūrijant pastato langus ir išgriuvusią sieną silikatinėmis plytomis – kaip tik didesnė nepagarba istorinei asmenybei ir vietai negu jo nugriovimas bei aplinkos sutvarkymas.
„Galėtume sutvarkyti parkelį, galbūt pastatyti atminimo lentą ar akmenį, stendą. Savivaldybė paremtų tokią bendruomenės iniciatyvą,“ – tikino Administracijos direktorius, pridurdamas, kad kilus sujudimui dėl minėto pastato, kol kas dar laukiama Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuomonės.
Renginiai bylojo apie dvaro renesansą
Kriukų seniūnė Audronė Impolienė jau baiminasi, kad Medvilionių pastatas gali griūti. Kartais seniūnija pasirūpina apipjauti aplink žolę, dvarą aptverti perspėjančia juosta, bet ši išbūna vos kelias dienas, o jaunuoliai tokio perspėjimo apskritai nepaiso.
Neatsilieka ir suaugusieji, kurie išnešiojo tinkamiausias statyboms medžiagas, pradėjo pjaustyti medines konstrukcijas.
Dabar jau paradoksaliai skamba, bet dar prieš kelerius metus prie Medvilionių dvaro vykdavo įvairūs renginiai, žadėję gerą ateitį.
„Bajorų von Goesų istorijos puslapius praskleidus“ – į šventę tokiu pavadinimu, kurioje skaityta poezija, žaistas senovinis dvaro damų mėgtas žaidimas kroketas, vaidinti spektakliai, prieš aštuonerius metus kvietė biblioteka.
Bibliotekininkė V. Navickienė panašiais renginiais, kurie buvo organizuojami ne sykį, norėjo pamėginti padėti gyventojams, mokiniams tiesiogiai patirti, išgyventi, ką veikė, kuo užsiėmė šio krašto šviesuoliai bajorai Goesai.
Vėliau iš to renginio biblioteka pateikė nuotrauką respublikiniam gyvosios enciklopedijos „Graži tu mano“ skelbtam konkursui, pavadinusi ją „Medvilionių (Goesų) dvaro renesansas“.
Neįvertinta asmenybė
Kriukų pagrindinės mokyklos mokytoja Ligita Eitkevičienė mano, kad Stanislovas von Goesas apskritai neįvertinta asmenybė Joniškio rajone, nors neabejotinai prilygsta knygnešiui, tautosakininkui Matui Slančiauskui, kurio vardu didžiuojasi progimnazija, jo sodyboje Reibiniuose veikia muziejaus filialas.
Kriukų pagrindinė mokykla bando tą istorinę atmintį gaivinti. Jau porą metų Knygnešio dieną organizuojamas naktinis žygis knygnešių takais.
„Mes su prožektoriais vakare, pasiėmę knygų ryšulėlius, einame per mišką, aplankome kapines, sustojame ir prie Goesų dvaro, kur slėptuvėse po medžiais padedame knygas. Vaikus pasitinka žandarai, kuriuos kartais vaidina tėvai, praėjusiais metais tai darė mano sūnus su draugu, atsivedę ir šunį, kad atrodytų tikroviškiau,“ – pasakojo mokytoja L. Eitkevičienė.
Kriukų seniūnijos archyvo nuotr.
METAI: Dar prieš metus dvaro gyvenamasis pastatas atrodė taip...
ĮGRIUVA: Šiemet įsmuko Medvilionių dvaro siena, todėl baiminamasi, kad gali užgriūti ten mėgstančius landžioti jaunuolius.
IŠPLĖŠTA: Pastato viduje išgriauta ir išnešiota viskas, ką įmanoma buvo išplėšti.
Autorės nuotr.
KAINA: Administracijos direktoriaus pavaduotojas Artūras Pališkevičius skaičiuoja, kad vien ekspertams pastatą įvertinti, atlikti teisinę registraciją, kadastrinius matavimus, suformuoti sklypą gali kainuoti 10 tūkstančių eurų, o po to vis tiek dar būtų avarinės būklės pastatas.
PALYGINIMAS: Administracijos direktorius Aivaras Rudnickas mano, kad užmūryti ar lentomis užkalti dvaro pastato langai būtų dar didesnė nepagarba negu nugriovimas.
Redakcijos archyvo nuotr.
EKSPERTIZĖ: Archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas įsitikinęs, kad pastato vertei nustatyti būtina atlikti ekspertizę, tik tada galima spręsti, ką su juo daryti.
ĮVERTINIMAS: Kriukų pagrindinės mokyklos mokytoja Ligita Eitkevičienė mano, kad Stanislovas von Goesas apskritai nepakankamai įvertinta asmenybė Joniškio rajone.
