
Naujausios
Paimtų ir dolerius
Prie sekmadienio 17 valandos šv. Mišiose dalyvavusio vyro patyliukais prisiartino maždaug 30 metų moteris. Šiauliečio žodžiais, santūriai nusišypsojusi ji ištiesė sulenktą kumštuką, suprask, „duok žaibą“.
„Kadangi Mišios jau buvo link pabaigos, ji paskubomis pakišo man tušinuką ir lapą, spėjau pamatyti, kad tai kažkaip susiję su kurčiaisiais. Moteris parodė, kur lape reikia parašyti vardą, o kitoje grafoje – miestą. Galiausiai be žodžių supratau: prašo aukos“, – pasakoja pašnekovas, neslėpdamas, kad pričiuptas šventoje vietoje gerokai suglumo.
Rankų gestu parodė pinigų neturintis, tačiau „kurčiosios“ būta apsukresnės: jau buvo užmačiusi ant bažnyčios suolo gulinčią vyro piniginę, tad pirštu bakstelėjo į jos pusę. Šiaulietis nepasidavė – atvėrė piniginę ir parodė turintis tik banko korteles, kažkiek euro centų ir dviejų dolerių kupiūrą „laimei“. Moteris pirštuku parodė į dolerius.
Negavusi valiutos, bažnyčios „lankytoja“ tokiu pačiu „žaibu“ pasisveikino ir su dar keliose eilėse besimeldžiančiais tikinčiaisiais. Greičiausiai negavusi, ko tikėjosi, eiti prie žmonių, sėdinčių arčiau altoriaus nedrįso – patyliukais išsėlino iš Katedros.
Pastaruoju metu „Šiaulių kraštą“ gana dažnai pasiekia žinios, kad miestą tiesiog užplūdo kurčnebyliais apsimetantys, neretai tamsesnio gymio asmenys. Jie gyventojus dažniausiai atakuoja stovėdami prie didžiųjų miesto prekybos centrų įvairiuose mikrorajonuose.
Pastebima, kad visi asmenys naudoja analogišką sukčiavimo būdą, kai suglumusiam gyventojui pakišamas lapas su pagalbos prašymo žinute, esą auka – kažkokio tarptautinio centro statybai.
Yra žinoma, kad dalis žmonių yra ir paaukoję, tiesa, sumos siekia nuo kelių iki keliasdešimties eurų.
Tokių atakų užfiksuojama ne vien Šiauliuose, o ir kituose šalies miestuose.
Atakuoja ne vien sukčiai
Šiaulių dekanato dekanui Gintarui Antanui Jonikui apie apsimetėlių atakas bažnyčiose yra žinoma. Kartą tokį asmenį iš Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios teko net išvaryti. Tiesa, tai, anot kunigo, nebuvo tariamas kurčnebylys, o prisistatė ukrainiečiu ir net pateikė įvairių fiktyvių pažymų, prašė pinigų Ukrainai.
„Iš karto buvo aišku, kad tai sukčius. Na, kokia čia gali būti pagalba. Lietuva turi organizacijas, kurios remia Ukrainą, turi atidirbtus rėmimo modelius. Vyras net ne ukrainietis, o tamsesnio gymio, galvoju, gal koks rumunas...“ – sakė G. A. Jonikas.
Minėtą atvejį, apie kurį „Šiaulių kraštui“ pasakojo Šiaulių katedros lankytojas, dekanas apibendrino įtardamas, kad sukčiai greičiausiai rado nišą – natūralu, kad žmonės bažnyčioje yra gailestingesni, jautresni. Esą tikėtina, kad, pabandę „prasisukti“ Katedroje, sukčiai aplankys ir kitus miesto maldos namus.
„Bažnyčioje aš labai dažnai padarau pranešimą ir pasakau, kad žmonės nebendrautų telefonu su nepažįstamaisiais, kurie kalba apie pinigus, banko sąskaitas, nelaimes, taip pat labai atsargiai vertintų prašymus aukoti. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir bažnyčioje, jei sukčiautojai prašo parašų ar pinigų. Bažnyčia per mišias, per skelbimus visada informuoja, jei kokios aukojimo akcijos vyksta. Reikia žmonėms budėti ir vienas kitą pasaugoti“, – sakė Šiaulių dekanato dekanas G. A. Jonikas.
Jis pažadėjo apie prasidėjusias „kurčnebylių“ atakas informuoti visų dekanato bažnyčių dvasininkus bei jų paprašyti dar kartą kreiptis į tikinčiuosius.
Beje, bažnyčias, pasak G. A. Joniko, atakuoja ne tik sukčiai. Pasitaiko agresyvių vargetų arba degradavusių asmenų, kurie, užsukę į maldos namus, ima reikalauti pinigų, o jei negaus, grasina sugadinti vykstančias ceremonijas arba jų nuotraukas.
Manipuliuojama jautriomis situacijomis
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas taip pat turi informacijos apie minimus sukčių išpuolius. Pasak šio komisariato vadovo Eugenijaus Takuševičiaus, pagalbos tarnybų telefonu 112 sulaukus pranešimo, kad kažkurioje konkrečioje miesto vietoje stovi minėti „kurčnebyliai“, nedelsiant ten nuvykstama. Tačiau nusikaltėliai turi „protingą“ taktiką: ilgiau vienoje vietoje neužsibūna, tikėtina, kad, sugebėję apmulkinti žmogų, jie pasitraukia į kitą miesto vietą.
„Deja, įkurti policijos budėtojų postą prie kiekvieno prekybos centro ar kitose viešose vietose, nėra galimybių“, – sakė komisaras.
Raštiškų pareiškimų apie minėtais metodais išviliotas sumas Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas kol kas neturi. Tikėtina, kad apgavikams pavyksta išvilioti nedideles sumas, todėl žmonės ir nesikreipia.
„Paradoksalu, tačiau tokiu atveju gyventojų privalau paprašyti: na, nebūkite tokie geri, tokie jautrūs ir gailestingi, dalydami savo pinigus. Įsijunkite blaivų protą. Tai sukčiai!“ – akcentavo E. Takuševičius.
Jam žinoma, kad panašiais metodais sukčiai naudojasi ir interneto erdvėje – sukuriamos „feikinės“ anketos, kuriose aprašomos istorijos, kad reikalinga pagalba onkologine liga sergančiam vaikui ar kitoje nelaimėje, nurodoma sąskaita ir primygtinai prašoma pasidalyti prašymu aukoti asmeninėse paskyrose.
„Visi požymiai rodo, jog didelė dalis tokių istorijų yra sukčiavimai. Deja, žmonės aukoja – 5, 10, 20, o kitas ir 100 eurų. Nesakau, kad absoliučiai visi atvejai yra nusikalstami – pasitaiko, kad nelaimės ištiktiems žmonėms toks prašymas būna paskutinis išsigelbėjimo šiaudas. Tačiau aukojant būtina įsitikinti, kad pinigai bus panaudoti kilniam tikslui“, – pabrėžė miesto ir rajono policijos vadovas.
Šiais metais vien Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėta per 140 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų. Iš minėto skaičiaus 83 sukčiavimai buvo įvykdyti elektroninėje erdvėje.
Vis dažniau sukuriamos fiktyvios bankų, sveikatos sistemos, kitų tarnybų svetainės, į kurias patekę gyventojai tampa sukčių aukomis. Sukčių atakų skaičius ypač išaugo, Šiaulių bankui pakeitus savo pavadinimą į „Artea“. Paspausdami sukurtas fiktyvias nuorodas į šio banko svetainę, dalis gyventojų nepamato, kad šios nuorodos, kaip turėtų būti, nesibaigia trumpiniu „lt“, todėl jungdamiesi prie savo sąskaitos praranda santaupas.
Sukčiai kuria ne tik fiktyvias bankų nuorodas, bet ir „Sodros“, esveikatos, „Regitros“ ir kitų.
Kita problema – apgavikiškas investavimas.
Policija atlieka ne vieną ikiteisminį tyrimą, kuriame savo tūkstančius eurų „investavę“ žmonės atsimerkia tik tada, kai sugalvoja išgryninti uždirbtą pelną.
„Primygtinai patariu kiekvieną informaciją, susijusią su pinigais, vertinti blaiviai ir žiūrėti itin kritiškai: tikrinti, ar tai tikra svetainė, ar joje nurodytas buveinės adresas, telefonai, administracija, ar tokia įmonė yra rekvizituose, ar turi atsiliepimų ir t. t.“, – paaiškino E. Takuševičius.
Policijos duomenimis, sukčiai per šių metų pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliojo 12–14 milijonų eurų.