Naujausios
Lietuvių emigrantai – jausmingi, latvių – karingi
Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanus tyrinėjusi ir emigracijos tema besidominti humanitarinių mokslų daktarė Laura Laurušaitė stebisi broliškų šalių patirties skirtumais. Lietuviai emigracijoje sentimentalūs ir jausmingi, latviai – karingi, lengviau prisitaiko naujoje šalyje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Šiuolaikinė emigracijos literatūra plokštesnė
L. Laurušaitės monografija „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatyta Latvijos nepriklausomybės dieną, lapkričio 18-ąją, Šiaulių universiteto bibliotekoje. Baltų centro organizuotame renginyje apie baltistinius mokslo leidinius kalbėjo jų autoriai ir recenzentai.
Literatūros tyrinėtoja L. Laurušaitė sako, jog įdomu perprasti tautos, senelių patirtį, savo šeimoje ji taip pat turi emigrantų patirčių.
Analizuodama lietuvių ir latvių romanus mokslininkė iš pradžių tikėjosi, kad bus daugiau panašumų, atsiskleis bendra baltiška patirtis, tačiau pamatė, kokia skirtinga šalių emigracijos patirtis.
Latvių emigracijos literatūra, parašyta po Antrojo pasaulinio karo, trigubai ar keturgubai gausesnė nei lietuvių. Atsakymo į klausimą, kodėl taip nutiko, L. Laurušaitė nerado. Kuriančių žmonių skaičius, išvažiavusių iš nepriklausomos Lietuvos ir Latvijos buvo panašus.
Pokario emigracija buvo priverstinė – žmonės iš šalies išstumti politinės situacijos, istorinių aplinkybių. Šiuolaikinė emigracija kitokia – niekas prievarta nevaro, pats žmogus pasirenka emigruoti.
Sudarinėdama bibliografiją L. Laurušaitė suskaičiavo, jog Lietuvoje naujosios emigracijos tema jau parašyta apie 50 grožinės literatūros knygų, įtraukiant dienoraščius, kelionių užrašus.
„Lyginant su pokario emigracija, dabar sukurta literatūra meniškai plokštesnė. Kai esi išgintas iš šalies, labai giliai reflektuoji savo egzistencinę patirtį, daug filosofinių gijų. Naujoji emigracija labiau reportažinė, žurnalistinė, joje daugiau stereotipų, klišių“, – pažymi literatūros tyrinėtoja.
Trečioji karta nutautėja
„Abiejų šalių emigracijos temos vaizdavimas panašus daugiau paviršiuje. Pavyzdžiui, lietuviai ir latviai užsienyje ilgisi beržo, kaip labai dvasiai artimo medžio. Randami įvaizdžiai: medus, mitologinės būtybės, kaip kaukas“, – vardija mokslininkė.
Skirtumai ją nustebino. Labai stiprūs latvių karo romanai. Daug latvių buvo mobilizuotų į vokiečių SS dalinius, jų daugiau nukentėjo kare, daugiau žuvo.
„Latvių romanai labai žiaurūs, lietuvių – sentimentalūs. Lietuviai ilgisi jurginų prie suklypusio namelio, o latviai patirtį reiškia tiesiogiai“, – komentuoja L. Laurušaitė.
Nostalgija būdinga abiejų tautų išeiviams, dominuoja romanuose. Lietuvių nostalgija reiškiasi ilgesio motyvais, o latvių – universali: ilgesys suprasti pasaulį, žmogiškosios būties dėsnius.
„Latviai lengviau nei lietuviai prisitaiko naujoje šalyje, susilieja su vietos bendruomene. Latviai racionalesni, nori išgyventi, o norint tai padaryti, reikia pritapti, kitaip nauja šalis tave suvalgo“, – pažymi tyrinėtoja.
Ji atrado, jog dvi tris kartas lietuvybė ar latviškumas emigracijoje yra išsaugomi, tačiau vėliau įvyksta nutautėjimas. Tai aktualu ir dabartiniams emigrantams – su trečiąja karta jie nebeteks lietuviškumo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
EMIGRACIJA: Lietuvių ir latvių išeivių romanus tyrinėjusi mokslininkė Laura Laurušaitė sako, jog latviai lengviau nei lietuviai prisitaiko naujoje šalyje.
TYRINĖJIMAS: Latvijos nepriklusomybės dienos proga surengtame renginyje humantarinių mokslų daktarė, literatūros tyrinėtoja Laura Laurušaitė su kolegomis kalbėjo apie baltistinius mokslo leidinius.
