Naujausios
Maras gali išnaikinti visas kiaules?
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad tokio maro šalyje dar nėra buvę, augintojų laukia didžiuliai nuostoliai, o maro atvejai mįslingi ir verti prokurorų darbo.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Maras jau atėjo
– Septyniuose rajonuose – ekstremali situacija dėl afrikino kiaulių maro, atidžiai stebimas ūkis Radviliškio rajone, kaip valdyti situaciją tarėsi keturių valstybių ministrai. Panašu, viskas labai rimta?
– Bėda ne ateina. Ji jau atėjo. Jau dabar kiaulių augintojai patiria didžiulius nuostolius. Jei virusas įsisuks, baisu, kas mūsų laukia. Kituose kraštuose afrikinį kiaulių marą negalėjo išnaikinti per 20-50 metų. Dideli kiaulių kompleksai yra Akmenės, Pakruojo, Kelmės, Radviliškio rajonuose, tik Šiaulių rajonas tokių neturi.
– Kiek Šiaulių rajone yra kiaulių augintojų?
– Pavienių kiaulių augintojų, kurie yra deklaravę savo ūkius, yra 215. Šią dieną registruota 830 kiaulių. Tai nėra tikslus skaičius, nes ne visi augintojai jas deklaruoja. Todėl raginu atvykti į mūsų tarnybą ir deklaruoti ar pasakyti apie laikomas kiaules veterinarijos gydytojui, nes tuomet augintojai galės gauti išmokas, jei liga išplistų ir tektų kiaules sunaikinti.
Valstybė kompensacijas moka tik už registruotų bandų kiaules. Ir mes žinotume, kur ir kiek kiaulių laikoma, tikrą padėtį, stebėtume situaciją. Užregistravimas nieko nekainuoja.
– Ar yra patirties dėl afrikinio kiaulių maro?
– Lietuvoje tokios ligos nėra buvę, Panevėžyje, Jonavoje buvo europinio kiaulių maro atvejų, bet jį galima suvaldyti. Saulė virusą greitai sunaikina. Afrikinis atėjo pirmą kartą. Studijuojant dėstytojai patarė, pasiskaityti apie šią ligą, bet patikino, kad ji neateis. Realybė kitokia.
Kodėl atėjo? Keičiasi klimatas, šiltėja, iš pietų pusės atėjo ir iki mūsų. Kai afrikinis kiaulių maras siautėjo Kuboje, teko išnaikinti visas kiaules ir šernus, tačiau tai yra sala. O mes esame apsupti kaimyninių šalių, todėl maro suvaldymas yra labai komplikuotas.
Didžiuliai nuostoliai
– Nuostolių patirs ne tik kiaulių augintojai, bet ir šalies ekonomika?
– Žinoma. Apie tai sunku kalbėti konkrečiai – nėra patirties. Tačiau galima pažiūrėti su afrikiniu kiaulių maru kovojusių ar tebekovojančių šalių patirtį.
Dėl pirminio tokio maro protrūkio Dramblio Kaulo Krante 1996 metais buvo sunaikinta ketvirtadalis visų kiaulių, žala siekė 23-32 milijonus dolerių. 1978 metais Malta dėl afrikinio kiaulių maro likvidavimo ir su viruso patekimu į šalį susijusiomis sankcijomis patyrė 29,5 milijono dolerių žalą. Dominikos Respublikoje nuostoliai 1978-1979 metais siekė apie 60 milijonų dolerių.
Būtent afrikinio kiaulių maro pavojus ir su juo susijusi ekonominė grėsmė yra pagrindinė priežastis, kodėl Afrikos šalys intensyviai neužsiima kiaulininkyste savo žemėse.
Paskaičiuokime, kokie galėtų būti nuostoliai augintojams: mažą paršiuką perka už 180-200 litų, užauginta kiaulė gali kainuoti ir tūkstantį litų, o išmoka už nuo ligos nugaišusį gyvulį bus tik iki 200 litų, o kur dar fermų įranga, pašarų pirkimas ir kitos išlaidos. Nuostoliai didžiuliai.
Kaip pateko?
– Svarstoma, kaip galėjo gerai apsaugotose kiaulių fermose atsirasti afrikinio maro virusas. Ką manote apie tai?
– Minčių visokių yra. Šiuo klausimu dirba prokurorai. Užsikrėtė virusu paršavedė, kodėl ne penimos kiaulės? Kaip iki jos pateko toks virusas?
Esu buvęs dideliuose kompleksuose, šiaip į juos nepateksi. Visus savo rūbus palieki, išsimaudai ir gauni iškaitintus, dezinfekuotus rūbus. Kaip į tokią vietą gali patekti virusas? Gal per pašarą?
Pas smulkius kiaulių augintojus Lietuvoje kiaulės dar neserga, bet serga geriausiai apsaugotuose kompleksuose. Kodėl?
– Kas sukelia šią ligą?
– Afrikinį kiaulių marą sukelia virusas, jo štamai skiriasi, būna įvairių serotipų. Virusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui: karščiui, šalčiui, cheminėms medžiagoms. Mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose virusas gyvybingas gali išlikti iki 150 dienų. Šaldytoje mėsoje virusas užsikonservuoja ir pavojingas išlieka iki kelerių metų. Rūkant ar vytinant kiaulienos gaminius, virusas nežūva.
Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai, kitiems gyvūnams ar žmonėms ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne todėl, kad būtų pavojinga žmogaus sveikatai, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus virusas gali būti išplatintas už ligos židinio ribų.
Virusas dažniausiai plinta dėl tiesioginių gyvūnų kontaktų arba per užkrėstus pašarus. Mechaniškai virusą gali pernešti šunys, katės, paukščiai ar pelės, žiurkės, tam tikros rūšies erkės. Kartais užtenka nepastebėjus įminti į užkratą nešiojusio gyvūno išmatas ir pareiti į savo kiemą. Nuo viruso nebeapsisaugosi. Inkubacinis laikotarpis 5-15 dienų, reikia stebėti.
Gydymo ar vakcinų nuo šio viruso nėra jokio, tik kiaulės sunaikinimas. Jei yra patvirtintas ligos židinys, tuomet 3 kilometrų spinduliu reikia sunaikinti kiaules, 10 kilometrų zona – stebima. Šitam virusui tvoros neužtversi. Yra patvirtinta, kad maras per metus pasislenka apie 300 kilometrų.
– Ar šią ligą diagnozuoti gali specialistai, ar ir kiaulių augintojai gali pastebėti viruso sukeltus požymius?
– Patvirtinti tikslią diagnozę galima tik atlikus laboratorinius kraujo ir audinių tyrimus, o mėginius atrinkti gali veterinarijos gydytojai. Laboratorija veikia visą parą, tad, reikalui esant, tyrimai atliekami nedelsiant.
Kaip veterinarijos gydytojams netapti nešiotojais? Jie į tyrimo vietą važiuoja su specialia apranga, kuri vėliau bus sunaikinta, tačiau jei virusas tirtoje vietoje pasitvirtina, veterinarijos gydytojas, kuris tyrė židinį, nušalinamas dėl saugumo.
Augintojai taip pat gali pastebėti sunegalavusias kiaules. Jos ima karščiuoti, oda prie ausų, pilvo ir krūtinės parausta, vemia, viduriuoja, dažnas kvėpavimas, iš akių ir nosies pasirodo išskyros.
Sekmadienį kelių teritorinių tarnybų darbuotojai, tarp jų ir mūsų, važiavo į Ignalinos rajoną talkinti naikinant kiaules. Sakė, didelės, gražios kiaulės, bet pagal taisykles reikia visas išnaikinti, buvo nemažai ir kritusių.
Buvo kitas naikinimo kelias – vežti į Rietavą, bet su virusu pervažiuosi per Lietuvą ir, neduokdie, išplatinsi. Visi augintojai kaip ant tiksinčios bombos sėdi.
Naikinama viskas
– Augintojai savo ūkiuose privalo laikytis biologinių saugumo priemonių, kokios jos?
– Auginantiems daugiau nei 10 kiaulių būtina laikytis biosaugos reikalavimų: stebėti kiaulių sveikatą, izoliuoti sergančias kiaules, pranešti apie tai veterinarijos gydytojui, užsandarinti tvartus, kad į juos nepatektų laukiniai gyvūnai, dezinfekuoti rūbus ir avalynę, įrangą ar transporto priemones, dirbančias fermose ar tvartuose, nešerti kiaulių maisto atliekomis, nes tai vienas pagrindinių užkrato šaltinių, į tvartą neleisti pašalinių žmonių. Emigracija šiuo metu yra didžiulė, žmonės iš užsienio parsiveža maisto, pašarų – negalima jais šerti kiaulių. Perspėjame, kad nesivežtų maisto iš Baltarusijos.
– Afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės negydomos, o naikinamos. Kokios procedūros laukia augintojų, atsiradus virusui ūkyje?
– Iki šiol nėra sukurta jokia priemonė, suvaldanti ar sunaikinanti virusą, todėl tenka kiaules utilizuoti. To reikia, kad virusas neišplistų toliau. Naikinama viskas – tvarte laikyti pašarai, viduje buvę daiktai. Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami tris kartus.
Jei tvartų dezinfekcija neefektyvi, gali būti priimtas sprendimas sunaikinti ir tvartą. Karantinas atšaukiamas po 30 dienų nuo visų kiaulių sunaikinimo. Auginti vėl leidžiama po 6 mėnesių nuo karantino atšaukimo.
– Gal tokio viruso išplitimas dideliame kiaulių komplekse gali būti konkurencinė kova?
– Nemanau. Lietuvoje kiaulienos trūksta. Darbo visiems užtenka.
Jono TAMULIO nuotr
PATARIMAS: „Augintojams pirmiausia pasakome, kad ir patys po svetimus tvartus nevaikščiotų, ir svetimų į savąjį neįsileistų. Nuo senų senovės žmonės sakydavo, kad negalima įsileisti į tvarto svetimo, kad nenužiūrėtų. Iš tikrųjų, kad neatneštų kokio užkrato“, – sakė Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis.
PRIEMONĖ: Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis sakė, kad tirti kiaulių važiuojantys specialistai privalo dėvėti specialią aprangą, kuri vėliau sunaikinama.
KOMENTARAS
Kokia ateitis laukia mažai kiaulių auginančių ūkių?
Lietuvių kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis BARAVYKAS:
–Tai – ne kiaulininkystės ūkiai, kiaulių auginimas – ne pagrindinis žmogaus pragyvenimo šaltinis, jie išnyks. Yra sukurtos biosaugos taisyklės ir jų turės laikytis visi kiaulių augintojai.
Biosaugos taisyklių laikymasis yra nepigus, teks investuoti: apsitverti, įsirengti dezobarjerą, vykdyti pašarų, transporto, lankytojų apskaitą. Vienos ar dviejų kiaulių laikytojams tokios taisyklės bus didžiulė našta. Bus įdiegta tokia tvarka: arba laikaisi biosaugos taisyklių, arba neaugini kiaulių.
Tegul žmonės augina avis, ožkas, paukščius, virusui neimlius gyvulius.
Paradoksas, tačiau pastaruoju metu kiaulių ligų protrūkiai buvo fiksuoti tik didžiuosiuose ūkiuose. O gal paskutinis maro protrūkis įvyko dėl žmogiško faktorius? Gal nenusiprausė kas nors, gal dalyvavo kokioje nelegalioje medžioklėje, kas dabar prisipažins? Smulkiuose ūkiuose klaidų visada bus daugiau.
Tradicijos, kad žmonės prieš Kalėdas pasiskerdžia kiaulę – išnyks. Mes nesakome, kad žmonės nebeaugintų kiaulių, sakome, kad laikytųsi taisyklių.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
SIEKIAI: Lietuvių kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sakė, kad bus siekiama, jog visi norintys auginti kiaules turėtų laikytis vieningų biosaugos taisyklių, kurios nepigiai kainuos.
Siūlys nebeauginti kiaulių
Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos žemės ūkio ministerijų delegacijos vakar susitiko Vilniuje aptarti susiklosčiusios afrikinio kiaulių maro situacijos.
Susitikimo metu nuspręsta kurti bendrą keturių valstybių darbo grupę, kuri galėtų kreiptis į Europos Komisiją. Bendri darbo grupės pasiūlymai turėtų būti suformuoti ir pateikti iki rugpjūčio 15 dienos. Tarptautinei komisijai pirmininkaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.
Ketinama prašyti Europos Komisijos skirti finansavimą moksliniams viruso tyrimams. Taip pat planuojama kurti darbo grupę ir aprūpinti ją visa privaloma įranga, kad užkrėstos kiaulės būtų operatyviai naikinamos. Šiuo metu šį darbą atlieka veterinarai.
Visose valstybėse yra priimtas nutarimas mažinti šernų populiaciją. Už nužudytus ir veterinarijos tarnyboms atiduotus šernus valstybės išmoka kompensacijas. Šiuo klausimu ketinama bendradarbiauti ir su Baltarusija.
Ūkininkams, kurie šiuo metu augina kiaules, ketinama ne tik kompensuoti patirtus nuostolius dėl paskerstų kiaulių (tai jau dabar daroma), bet taip pat ieškoti finansavimo galimybių, kurios padėtų ūkininkams, gyvenantiems buferinėje zonoje, atsisakyti kiaulininkystės ir pasirinkti kitą gyvulininkystės šaką.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
IŠVADA: „Šiaulių krašto“ kalbinti mažieji kiaulių augintojai tvirtino, kad tokie pat reikalavimai jų mažiems ūkiams kaip ir kiaulių kompleksams būtų per sunki našta. Žmonės ir taip kiaulių augina vis mažiau, esą tik vidutinioji kaime gyvenanti karta dar užaugina vieną kitą paršelį, bet jaunimas kiaulių nebeaugina.
