Ar įmanoma tarnauti dviem šeimininkams?

Ar įmanoma tarnauti dviem šeimininkams?

Ar įmanoma tarnauti dviem šeimininkams?

Seime šiuo metu vyksta diskusijos, ar reikia kartu su artėjančiais prezidento rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad referendumas yra būtinas, nes tik tautos valia gali būti keičiama Konstitucijos nuostata dėl pilietybės.

– Seime diskutuojama, ar dėl dvigubos pilietybės įteisinimo nereikėtų surengti referendumo. Pritariate tokiai idėjai?

– Konstitucijos 12 straipsnyje yra gana aiškus draudimas, kad niekas negali būti kartu ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietis, išskyrus atskirus įstatyme numatytus atvejus. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad šitą Konstitucijos straipsnį galima pakeisti tik referendumo būdu.

– Kaip balsuotumėte referendume?

– Viskas priklausytų nuo referendumo klausimo formuluotės. Šiandien įstatymas nustato vienetines išimtis. Yra numatyti 9 atvejai, kai Lietuvos piliečiai kartu galėtų būti ir kitos valstybės piliečiais. Kalbant apie Europos teisinį reguliavimą dvigubos pilietybės atžvilgiu, tai tik tose valstybėse, kurios anksčiau turėjo daug kolonijų, yra beveik neribojama galimybė turėti daugiau nei vieną pilietybę. Kitose valstybėse yra po vieną dvi išimtis. O tai reiškia, kad šiuo klausimu Lietuva yra ir taip viena liberaliausių.

– Argi įmanoma būti ištikimam iš karto kelioms valstybėms?

– Kai žmogus yra ir kitos valstybės pilietis, tai iš tikrųjų kyla daug dilemų. Mes dvigubos pilietybės klausimus svarstėme įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, teisės ir pareigos ginti savo valstybę aspektu, kaip atlikti karinę prievolę, atlikti kitas prievoles, mokėti mokesčius.

Šiandien gyvenantys kitoje valstybėje mokesčius moka kitai valstybei, tačiau susidaro galimybė gauti viešas paslaugas, apmokamas mūsų mokesčių mokėtojų, ir Lietuvoje. Čia yra dilema ir, sakyčiau, ne tik moralinė. Juk pilietybė yra ryšys su valstybe. O ryšys nustato ne tik teises, bet ir pareigas valstybei.

Kartais gali kilti problemiškų dalykų (net nekalbu apie karinį konfliktą, kai dvi pilietybes turinčiam žmogui reikėtų pasirinkti, kurią valstybę ginti), kaip, pavyzdžiui, skirtingi Lietuvos ir kitos valstybės ekonominiai interesai. O kurią tada valstybę žmogus palaikys, jei turi abiejų pilietybes?

– Kodėl emigrantai, priėmę užsienio valstybės pilietybę, taip nori išsaugoti ir Lietuvos pilietybę?

– Tai yra didelė mįslė, nes net ir užsienio lietuviai nesugeba to logiškai paaiškinti. Juk iš esmės, jei jie užsienyje dirba legaliai, moka visus mokesčius, tai turi ir visas socialines garantijas.

Kalbama, kad leidimas turėti dvi pilietybes sudarytų galimybę emigrantams grįžti į Lietuvą. Tačiau jei žmogus išvyksta į užsienį ne laikinai dirbti, o gyventi, tai aišku, kad jam Lietuvos pilietybė reikalinga tik pase. Tai reiškia, kad jis galės pasinaudoti Lietuvos pasu tada, kai jam bus naudinga, kai galės pasinaudoti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamomis viešosiomis paslaugomis.

Faktai

• Seime yra pateiktos trys referendumo klausimo formuluotės.

• Pirma formuluotė yra itin plati, nes teigia, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

• Antroji formuluotė numato, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos pilietį nuo gimimo, emigravusį į ES ar NATO valstybę narę bei įgijusį jos pilietybę.

• Trečioje formuluotėje sakoma, kad Lietuvos pilietybė turėtų būti išsaugoma įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (taip pat jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

NUOMONĖ: Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teigia, kad tik tauta turi nuspręsti Konstitucijos nuostatas dėl pilietybės.