Naujausios
Užimtumas skatinamas tik švaistant pinigus
Valdžia nedarbo problemą kol kas sprendžia tik tuščiais lozungais. Girdime, kad reikia skatinti darbo vietų kūrimąsi, skatinti investicijas, panaudoti darbo išteklių potencialą. O kaip – šalies vadovai recepto kol kas neturi. Ne išimtis ir ES politikai, kurie pastaraisiais metais vaizduoja ypač susirūpinę dėl jaunimo nedarbo. Tiesa, kol kas vienintelis realus jų siūlomas sprendimas – dar didesnės paramos lėšos projektams, įvairioms priemonėms, kurios iš esmės problemos nesprendžia.
 |
| Valdžia nedarbo problemą kol kas sprendžia tik tuščiais lozungais ELTA nuotr. |
Dar daugiau pinigų
Praėjusią savaitę Lietuvoje vyko net du renginiai, kuriuose diskutuota apie jaunimo nedarbo mažinimą: socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų susitikimas „Užimtumo skatinimo veiksniai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir Europos socialinio fondo konferencija „Stabdyti jaunimo nedarbą Europoje, kuriant geresnę ateitį jaunimui“.
Į Lietuvą atvykę eurokomisarai, ES šalių politikai banaliomis frazėmis pasikalbėjo apie tai, kad jaunimo nedarbas yra labai aktuali problema, kurią būtina spręsti. ES siūlomas sprendimas – dar didesnės investicijos į jaunų žmonių užimtumo didinimą. Tam 2014-2020 metais planuojama skirti net 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų).
Skambiai gražiai, tačiau...
Trijų pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių pramonės ministras, Mykolo Romerio universiteto profesorius Rimvydas Jasinavičius sako, kad galima ir dar daugiau milijardų išleisti, bet kas iš to, jei šalims finansavimas byrės kaip į kiaurą maišą, o tinkamų priemonių problemoms spręsti taip ir nebus.
Jis pateikia JAV, kuri taip pat nepagailėjo investicijų užimtumo didinimui, pavyzdį:
„Obama (JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) – red. past.) ir pirmą, ir antrą kartą į valdžią atėjęs žadėjo kurti darbo vietas. Iš biudžeto skyrė milijardus. Atrodo, 54 mlrd. dolerių išleista darbo vietoms sukurti. Sukurta apie 12 tūkst. darbo vietų. Ir ką? Sukūrė įvairių valstybinių ar kitokių įstaigų, kurios ima pinigus iš biudžeto. Štai ir užimtumas paskatintas. O mokesčių mokėtojams – dar didesnė našta. Jokios pridėtinės vertės“, – stebėjosi R.Jasinavičius.
Panašiai užimtumo skatinimo mechanizmas veikia ir ES. Valstybėms narėms numetami pinigai programoms, projektams skambiais pavadinimais vykdyti – „Būk aktyvus darbo rinkoje“, „Pasitikėk savimi“, „Veiklus jaunimas“ ir t.t. Tik ar gebėjimas greitai išleisti ES lėšas realiai sumažina nedarbą?
Štai Lietuvoje jau antrus metus vykdoma programa „Kurk Lietuvai“ – 20 jaunų į Lietuvą sugrįžusių emigrantų įdarbinama valstybinėse institucijose, jiems leidžiama pažaisti ir už tai sumokami atlyginimai.
„Juokas ima. Tai mulkinimas kitų, bet labiausiai – savęs. Juk pagrindinis dalykas – ne sugalvoti, į kokią vietą tą žmogų padėti, o tai, kad jis pats mokėtų generuoti pajamas, – akcentavo profesorius. – Manau, kad jau vien terminas „užimtumas“ yra žalingas. Tai kažkoks imitacinis rodiklis. Jaunimą darysime užsiėmusį, o ką tai reiškia? Viską į rankas paduosim – pinigų, paramą, sukursim jam darbo vietą ir tada jis bus užsiėmęs. Iš biudžeto. O kas iš to, kad jis tampa užsiėmęs, bet pats nieko nesukuria, jokios pridėtinės vertės, nieko pats į biudžetą negrąžina? O visi kažkodėl patenkinti, kad iš biudžeto padidino užimtumą. Vietoj naudos daroma tik žala“.
Jaunimo nedarbą valdžia bando mažinti ir suteikdama lengvatas jį įdarbinantiems darbdaviams. Pavyzdžiui, vykdoma priemonė „Parama pirmajam darbui“, kuriai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 32 mln. litų Socialinio fondo lėšų. Darbdaviui, kuris suteikia pirmąjį darbą asmeniui iki 29 metų, kompensuojama iki 23,3 proc. apskaičiuoto fiksuoto darbo užmokesčio.
Yra ir kita lengvata: jei darbdavys įdarbina ilgalaikį bedarbį, turintį kvalifikaciją, bet neturintį įgūdžių, pagal priemonę „Jaunimo užimtumo didinimas“ jis gali gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją.
R.Jasinavičius įsitikinęs, kad tokios priemonės – tarsi trumpo veikimo injekcija. Problemos iš esmės jos nesprendžia. Jei šalyje ir toliau bus ruošiami darbo rinkoje nepritaikomi žmonės, net ir visiškas darbo užmokesčio kompensavimas nepadės.
„Žinote, kai ligoniui šąla kojos ir apipilam jas šiltu vandeniu, trumpam geriau pasidaro, bet tik trumpam. Ir su tomis priemonėmis tas pats. Jei mes kompensuojame tik tai, kad žmogus trumpam pasidaro užsiėmęs, bet neišmokome jo, kaip kurti pridėtinę vertę... Jokios naudos“, – teigia profesorius.
Ydinga švietimo sistema
R.Jasinavičius sako, kad mūsų švietimo sistema ugdo tik darbgavius, bet ne darbdavius.
„Dabartinė švietimo sistema kelia didelę disharmoniją darbo rinkoje. Kasmet mes išleidžiame 50-70 tūkst. specialistų, kurie nori gauti darbo vietą. Bet tų darbo vietų jiems niekas neruošia. Taigi arba jie išstumia kažką iš jau esančių, arba patys tampa nelaimėliais ir registruojasi Darbo biržoje, arba išvažiuoja į užsienį. Mano galva, pirmiausiai reikėtų iš aukštųjų mokyklų pareikalauti, kad kiekviena jų dešimčiai specialistų parengtų ir po vieną darbdavį. Tokį specialistą, kuris pats kurs darbo vietas. Ir vertinti aukštąsias reikėtų ne tik pagal tai, kiek jų išleistų absolventų rado kokį nors darbą, o pagal tai, kiek tie absolventai sukūrė darbo vietų, kiek pelno uždirbo“, – sakė profesorius.
Jis stebėjosi, kad šiandien verslininkai rengiami prie kiekvieno kampo. „Didžiausia apgavystė, kad Lietuvoje tiek daug verslo mokyklų. Važiuoju per kaimus ir matau: tokia ar anokia verslo mokykla. Kur tik nuvažiuoji ir paklausi: „Kiek verslininkų jūs parengėte, kaip su jais susitikti, sužinot rezultatus“, jie tyli. Taip ir nepavyko tokių verslininkų rasti. O kai pradedi žiūrėti, kas ten per verslo mokykla, paaiškėja, kad anksčiau buvusi proftechninė. Juk ji nesuteikia net vadybininko išsilavinimo, ką jau kalbėti apie verslininkų rengimą“, – sakė R.Jasinavičius.
Vyriausybei reikia analizuoti paklausą
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto dėstytojas habilituotas mokslų daktaras Rimantas Rudzkis taip pat kritikavo švietimo sistemą.
„Pas mus nedarbas didele dalimi yra struktūrinis. Tai reiškia, kad vienų specialybių trūksta, kitų yra per daug. Taigi reikia galvoti apie priemones, kad specialistų pasiūla atitiktų paklausą. Jau tiek metų apie tai kalbama, bet labai mažai padaryta. Vyriausybė turėtų geriau išanalizuoti paklausą darbo rinkoje ir skatinti reikiamų specialistų rengimą. Manau, reikėtų labiau finansuoti reikiamų specialistų rengimą ir išvis nefinansuoti arba beveik nefinansuoti ten, kur yra perteklius“, – kalbėjo analitikas.
Jis teigė, kad reikia keisti ir perkvalifikavimo sistemą: „Juk ir patys universitetai galėtų daugiau dėmesio skirti ne tik studento rengimui nuo nulio, bet ir antros ar dviejų specialybių suteikimui. Mes visi kalbame, kad Lietuvoje per daug vadybininkų. Lietuvoje per daug bendro profilio vadybininkų, o specializuotų – trūksta. Pavyzdžiui, elektronikos specialistų vadybininkų, baldininkų vadybininkų ir panašiai. Vadinasi, reikia skatinti dviejų profesijų suteikimą, kad žmogus galėtų būti ir lengvosios pramonės specialistas, ir geras vadybininkas“.
R.Rudzkis pastebėjęs, kad dabar pačioms įmonėms tenka investuoti į reikiamų specialistų parengimą, nes jų labai trūksta: „Valstybė turi tą dalyką skatinti ir remti, galbūt net kompensuoti. Blogai, jei įmonės plėtrą stabdo tai, kad tam tikros srities specialistų parengta per mažai. Tai Vyriausybės kaltė. Jei jau įmonei pačiai tenka sau specialistus rengti, vadinasi, valstybės biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai“.
Pasak R.Rudzkio, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėtų ir tuomet, jei būtų palankesnis investicinis klimatas. „Tačiau reikia pašalinti tas kliūtis, kurios įvardijamos jau dešimtmečiais. Tai ir biurokratizuota aplinka, mokesčių sistemos nestabilumas“, – paaiškino jis.
Apklausa: ką valdžia padarė, kad sumažintų nedarbą?
Arnoldas, antro kurso rusų-anglų filologijos studentas:
Sunku pasakyti, ką daro ir ar nedarbas mažėja. Skaičiai gal mažėja, nes jaunimas į užsienį išvažiuoja. Man atrodo, kad reikia motyvuoti žmones, kad rinktųsi darbininkiškas profesijas, kad tokius darbus dirbantiems būtų sąlygos geresnės. Tada jaunimas bus suinteresuotas eiti mokytis ne į universitetą, o profesijos. Pavyzdžiui, užsienyje darbininkai uždirba net daugiau nei mūsų šalies medikai.
Julijana, istorijos studijų antrakursė:
Man atrodo, kad yra dvi problemos pusės. Viena vertus, jaunimui gal trūksta motyvacijos. Pavyzdžiui, aš pati esu motyvuota, noriu dirbti ir nuo 18 metų dirbu. Kita vertus, žmonėms iš tiesų sunku įsidarbinti pagal specialybę. Dar klausimas, ar pati pagal profesiją dirbsiu. Reikia mažinti priimamų studentų skaičių. Pavyzdžiui, kasmet į istorijos specialybę priimama 100 studentų. Mes ir patys suprantam, kad kasmet po tiek istorikų nereikės.
Ignas ir Karolis, anglų filologijos pirmakursiai:
Valdžia kol kas nieko nedaro, kad jaunimo nedarbas sumažėtų. O jei jau daro, tai mes nematom. Kol kas nedarbas – paties žmogaus reikalas. Net Darbo biržoje žmogui nesiūloma pagal jo kvalifikaciją darbo. Mes ir patys nežinome, ar pavyks mums įsidarbinti. Ateitis miglota. Ką daryti, kad nedarbas sumažėtų? Mes už kolektyvizaciją. Siūlytume valdžiai privatizuoti įmones, kapitalą ir kurti darbo vietas.
Viltė, prancūzų filologijos pirmakursė:
Lietuvoje niekas nieko nedaro, o nedarbo problema tikrai didelė. Studentams nėra sudarytos sąlygos, kad jie galėtų dirbti ir kartu studijuoti. Aš pati norėčiau dirbti, pinigų reikia, bet dabar laisvo laiko visiškai nelieka. Po studijų aš pati žadu išvažiuoti, nenoriu likti Lietuvoje. Čia ir nedarbas didelis, be to, mano nuomone, užsienyje labiau apsimoka dirbti, ten algos didesnės. Kaip ir daugumai, man norisi pamatyti pasaulį.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
TAŠKYMAS. Numetami pinigai projektams skambiais pavadinimais – „Būk aktyvus darbo rinkoje“, „Pasitikėk savimi“, „Veiklus jaunimas“ ir t.t. Tik ar gebėjimas greitai išleisti ES lėšas realiai sumažina nedarbą? Eltos nuotr.
