Naujausios
Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis: Nespjaudykime tautai į veidą!
Vyriausybė rytoj svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą panaikinti buvusios valdžios įteisintą nelygybę, kai vieni Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėtojai nemokamai gydytis galėjo iš karto pradėję jas mokėti, kiti – tik po 3 mėnesių. O maždaug 290 tūkst. iš sistemos „pabėgusių“ gyventojų tai bus, pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, paskutinė galimybė išlįsti iš šešėlio.
 |
| Vytenis Povilas Andriukaitis ELTA nuotr. |
Nemokamas gydymas – 5 kartus brangiau
Vilnietė Jolanta K. laukia rugsėjo pabaigos, kai galės registruotis pas gydytoją kardiologą, kad šis nemokamai suteiktų konsultaciją ir paskirtų tyrimus. Tada sueis lygiai trys mėnesiai, kai moteris pradėjo dirbti po pusmečio pertraukos. Be to, 28 metų darbo stažą turinti Jolanta privalo susimokėti 540 litų PSD skolą už minėtą pusmetį, kai nedirbo ir nebuvo įsiregistravusi darbo biržoje.
Šių metų pradžioje vilnietė, savo noru palikusi darbą, išvyko gyventi pas užsienyje dirbantį vyrą. Paskui netikėtai paaiškėjo, kad ES nepriklausančioje valstybėje ji legaliai gali apsistoti tik 6 mėnesius per metus. Sugrįžusi į Lietuvą, Jolanta iš karto buvo priimta į ankstesnę darbovietę. Tačiau per vasaros karščius prastai pasijutusi ir poliklinikoje apsilankiusi moteris sužinojo, kad už gydymą turės mokėti iš savo kišenės.
„PSD įmokas už mane darbdavys moka, bet nemokamas gydymas pagal įstatymą man priklausys tik po 3 mėnesių nuo tos dienos, kai vėl įsidarbinau. Skambinau į ligonių kasą, pasiūlė susimokėti 3 tūkst. litų, tada iš karto būčiau apdrausta. Bet tuos 540 litų (po 90 litų už mėnesį) už praėjusius pusę metų, kai negyvenau Lietuvoje, vis tiek reikia mokėti“, – pasakojo moteris.
Prasižengėliai paklojo 2 milijonus
Pašnekovė sakė girdėjusi, kad, deklaravus išvykimą iš šalies, PSD skola neskaičiuojama, bet to nepadarė, nes tiksliai nežinojo, kuriam laikui išvyksta.
„Be to, galvojau, grįžusi sumokėsiu tuos kelis šimtus litų ir bus tvarka. Nė nenumaniau, kad įsidarbinusi dar 3 mėnesius negalėsiu gydytis nemokamai. Girdėjau, žmonės iš emigracijos atvyksta po 5 ar 8 metų, Lietuvoje visas ligas nemokamai išsigydo ir vėl išvažiuoja. Kam tada aš 28 metus Lietuvoje dirbau ir visus mokesčius sąžiningai mokėjau, jei dabar pas gydytoją nemokamai galiu patekti tik už 3 tūkst. litų?“ – piktinosi vilnietė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuo 2009 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio asmenys, mokėję 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio PSD įmokas, iš viso šių sumokėjo apie 2 mln. litų. O šių asmenų PSD įmokų suma per metus vidutiniškai sudaro dar apie 0,5 mln. litų.
Nubaustas, nes neprašė pašalpos
Tokia sistema yra ne kas kita kaip valstybės plėšikavimas, įsitikinęs vilnietis bendrovės vadovas Arijus Ž. Vyrui susidūrimas su gremėzdiška PSD sistema taip pat suteikė karčios patirties. Mat, palikęs samdomą darbą ir atsidėjęs nuosavo verslo kūrimui nuo nulio, Arijus nesiregistravo darbo biržoje.
„Tuo tarsi rodžiau valstybei, kad išsiverčiu ir be jos pagalbos, kurios galbūt daug labiau reikia kitiems. Neprašiau jokios pašalpos, bet valstybė vis tiek parodė nagus: praėjus porai mėnesių susirgau angina, o poliklinikoje už konsultaciją paprašė susimokėti apie 50 litų, nes mano draustumas PSD yra nutrūkęs“, – prisiminė vilnietis, kuriam dėl 2 mėnesius nesumokėtų įmokų valstybė nubraukė viską, ką jis buvo įnešęs į PSD fondo biudžetą per 9 darbo metus.
Tada jis sužinojo, kad, nutrūkus darbo sutarčiai, draustumas PSD galioja tik mėnesį, ir jei nenori apsunkinti valstybės prašydamas bedarbio pašalpos, privalai dar ir savarankiškai susimokėti 90 litų PSD mokestį. Valstybei nesvarbu, ar turi kokių pajamų, ar ne.
Bet labiausiai vilnietį pritrenkė tai, kad po pusmečio peržiūrėjęs savo pajamų deklaraciją išvydo joje priskaičiuotą skolą už PSD, taip pat ir už tą mėnesį, kai sirgo ir pats mokėjo už gydymą.
Nelygybę siūloma naikinti
Šiuo metu galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad dirbantiems pagal autorines sutartis, verslo liudijimus, atlikėjams, sportininkams, taip pat jokios ekonominės veiklos nevykdantiems asmenims dėl nemokamo gydymo galima kreiptis tik po 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jie pradėjo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Likusioms PSD įmokų mokėtojų kategorijoms draustumas įsigalioja iš karto pradėjus mokėti PSD įmokas.
Jei žmogus nenori ar negali laukti 3 mėnesių, kad nereikėtų mokėti už gydymą, jis privalo iš karto sumokėti 3 minimalių mėnesio atlyginimų dydžio įmoką (šiuo metu – 3 tūkst. litų), tačiau nuo prievolės atgaline tvarka mokėti PSD įmokas neatleidžiamas.
Konstitucinis Teismas šių metų gegužę pripažino, kad įstatymo nuostatos, reglamentuojančios skirtingą draustumo įsigaliojimo laiką atskiroms PSD įmokų mokėtojų kategorijoms, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
SAM parengė Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, siūlančią, kad visoms PSD įmokų mokėtojų kategorijoms draudimas įsigaliotų vienodai – gydymas jiems taptų nemokamas nuo tos dienos, kurią už juos bus pradėtos mokėti arba jie patys pradės mokėti PSD įmokas.
Vilioja lįsti iš šešėlio
Tačiau Konstitucinis Teismas neįžvelgė nieko diskriminuojančio, kad PSD įmokas privalu mokėti ir jokios ekonominės veiklos nevykdantiems bei iš to pajamų neturintiems asmenims, nes sveikatos draudimo sistema paremta visuotinumo ir solidarumo principais.
Vis dėlto, Draudžiamųjų asmenų registro duomenimis, net 290 tūkst. jame įregistruotų piliečių PSD įmokų nemoka. Skaičiuojama, kad dėl to PSD fondo biudžetas kasmet negauna apie 300 mln. litų. Maždaug trečdalis šių piliečių yra 20-30 metų nesimokantys ir oficialiai nedirbantys.
Jei Vyriausybė pritars ir Seimas palaimins minėtą įstatymo pataisą, prievolės mokėti PSD įmokas nevykdantiems asmenims bus suteikta galimybė sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmoką patekti į sveikatos draudimo sistemą – nuo tos dienos jie turės teisę į nemokamą gydymą.
Tačiau tų žmonių, kurių PSD galiojimas nutrūkęs, laukia atsakomybė – iš jų bus išieškoma ne tik skolos, bet ir baudos bei delspinigiai už PSD įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus.
Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Sveikatos apsaugos ministras:
– Konstitucinio Teismo sprendimo nevykdyti negalime, nors nuomonių yra įvairių, ypač dėl to, kad žmogus turėtų galimybę gydytis nemokamai iš karto, vos tik tampa apdraustuoju. Pasak oponentų, tada bet kokia niekada nedirbusi poniutė namų šeimininkė, sumokėjusi vos 90 litų, gali gauti tūkstančius kainuojančias gydymo paslaugas. Betgi PSD nematuojamas principu „kiek tu įmokėjai, už tiek tave ir gydo“! Įstatymas sako, kad visi moka draudimo įmoką pagal savo pajamas, o PSD fondo biudžeto laiduojamas gydymas susirgusiems apdraustiesiems yra vienodas. Ar tu milijonierius, ar vargšas – jokios diskriminacijos negali būti.
Dar Konstitucinis Teismas pasisakė, kad draustis PSD yra konstitucinė piliečių pareiga. Tai, kad dabar mes turime kone 300 tūkst. nuo PSD pabėgusių piliečių – katastrofa. Gali būti, kad jie nežino, kad yra neraštingi... Bet, manau, yra daugybė tokių, kurie vengia rodyti savo pajamas ir dalyvauja ekonominiame šešėlyje. Jeigu žmogus tikrai neturi darbo nei pajamų, jį PSD draudžia valstybė. Išvykus dirbti į užsienį ir deklaravus išvykimą, šis mokestis neskaičiuojamas. Tačiau šitie beveik 300 tūkst. žmonių yra visiškai anoniminiai. Jiems sudaroma galimybė palikti šešėlį dabar, nes vėliau, kai jie norės legalizuotis, jiems teks padengti PSD skolas nuo to momento, kai atsirado prievolė draustis, be to, bus pritaikytos ir administracinės sankcijos.
Noriu sąžiningai kreiptis į visus žmones: susitarkime, ar esame pilietinė ir valstybinė tauta, ar atsitiktinių žmonių kratinys. Klausiu – ar emigravusieji atsisakė ne tik mokėti PSD įmokas, bet ir pilietybės? Neatsisakė. Bet nevykdydami konstitucinės pareigos jie spjauna į veidą visai tautai! Negalime būti tokie piliečiai, kurie galvoja tik apie lengvatas sau.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
