Rusų kalbą populiarina ekonomika

Rusų kalbą populiarina ekonomika

Rusų kalbą populiarina ekonomika

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Šiauliuose viešėjusi Maskvoje įsikūrusio A. Puškino vardo Rusų kalbos instituto docentė Tatjana Korepanova ne tik skaitė paskaitas Šiaulių universiteto Rusų kalbos ir kultūros centro organizuotame seminare, bet ir mėgavosi ramybe ir saulėtu oru.

Rusų kalbos specialistė teigia, kad pasaulyje populiarėja rusų kalba, o viena iš priežasčių – ekonomika.

Pagalba rusų kalbos mokytojams

Rusų kaip užsienio kalbos dėstymo teorijos ir praktikos katedros vedėja Tatjana Korepanova kartu su kolege docente Liudmila Frolkina Šiaulių universitete vedė Rusų kalbos ir kultūros centro organizuotą seminarą, skirtą Šiaurės Lietuvos regiono rusų kalbos mokytojams.

Tris dienas trukusiame fondo „Russkij mir“ lėšomis organizuotame renginyje viešnios iš Maskvos dalijosi rusų kalbos testavimo patirtimi.

Lietuvoje kol kas nėra rusų kaip užsienio kalbos testavimo centrų, nors jie jau veikia kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje. Mokytojai seminaro metu įgijo kompetencijų, kurios reikalingos dėstant rusų kalbą ir vertinant mokinių žinias.

Rusų kalba padės daugiau uždirbti

Maskvietę nustebino tai, kad Šiaulių gatvėse sutikti jauni žmonės su ja mielai kalbėjosi rusiškai – vadinasi, jaunimas mokosi kalbos. Docentė sako, kad visame pasaulyje kyla nauja domėjimosi rusų kalba banga.

– Kai matau rusų kalbos mokytojus, visada noriu jiems žemai nusilenkti. Jei būčiau prezidentė, visiems išdalinčiau ordinus, nes suprantu, ką šiuo metu reiškia būti rusų kalbos mokytoju. Stebiuosi, kad taip sunkiai dirbantys mokytojai nepraranda entuziazmo, visada šypsosi, man jie tokie gražūs.

Anksčiau rusų kalbos situacija atrodė grėsmingai – ji buvo praradusi savo turėtas pozicijas. Tačiau jau dveji metai matom kylantį susidomėjimą. Įvairiose šalyse daugėja rusų kalbos besimokančių žmonių, kuriasi nauji rusų kalbos mokymo centrai. Tiesa, kai kuriose šalyse situacija negerėja – pavyzdžiui, Vengrijoje, Mongolijoje. Tačiau rusų kalbos žemėlapyje atsiranda naujų taškų. Viena iš tokių šalių – Vietnamas. Šiuo metu nemažai vietnamiečių atvyksta į Rusiją studijuoti techninių mokslų programas – atominę fiziką, inžineriją, lėktuvų statybą.

– Kodėl prireikė rusų kalbos?

– Pirmiausiai tai lemia ekonominės priežastys. Galima Rusiją mylėti ar nekęsti, bet ji yra didžiulė rinka. Rusų kalba yra tam tikras instrumentas, kuris gali padėti siekti sėkmės įvairiose verslo srityse. Pavyzdžiui, italai Rusijoje atidaro naujas gamyklas, kompanijas, parduotuves, todėl reikia vis naujų vertėjų. Be to, kyla Rusijos turizmo banga – reikia gidų, vertėjų, rusiškai kalbančio aptarnaujančio personalo.

– Ar tiesa, kad anksčiau susidomėjimą rusų kalba dažnai lemdavo kitos priežastys – žavėjimasis rusų literatūra, menu, istorija?

– Taip, anksčiau esu turėjusi studentų, kurie, pavyzdžiui, pradėję skaityti rusų literatūrą, ryžosi mokytis rusų kalbos. Viena mano studentė danė, perskaičiusi visą Dostojevskį, persikėlė gyventi į kitą miestą, kad galėtų mokytis rusų kalbos. Prisipažinsiu, dabar tokių nebesutinku.

Manyčiau, žmonės tapo žymiai pragmatiškesni. Keli mano studentai iš Pietų Korėjos teigė, kad jų apsisprendimą studijuoti rusų kalbą lėmė išgirsta prognozė, kad po šešerių metų tie, kurie mokės rusų kalbą, uždirbs daugiau negu tie, kurie pasirinks anglų.

Kalbėjosi Sigita Inčiūrienė

Zenono Ripinskio nuotr.

PASIRINKIMAS: Tatjana Korepanova, A. Puškino vardo Rusų kalbos instituto docentė, teigia, kad dabar rusų kalbos populiarėjimo priežastys yra pragmatinės.