Naujausios
Tobulinama korupcijos programa
Rytoj Vyriausybė svarstys Teisingumo ministerijos patobulintą Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metais programą. Ją teko tobulinti ne tik todėl, kad nemažai punktų, kurie jau turėjo būti įgyvendinti, iki šiol dar nesistūmėjo į priekį, o ir todėl, kad pernai Specialiųjų tyrimų tarnyba dar kartą išanalizavo ir viešai išvardijo, kokios viešojo gyvenimo sritys yra galimai korumpuočiausios. Beje, anot STT, pagrindinė problema yra būtent dėl teisėkūros, kur korupcijos rizika yra didelė ir kur ji padarytų didžiausią žalą. Taip pat korupciniu atžvilgiu pavojinga yra teismų sritis, viešieji pirkimai, sveikatos apsauga ir t.t.
 |
| Saulius Urbanavičius, STT direktorius "Respublika" nuotr. |
Terminai nukeliami
Teisingumo ministerija neslepia, kad programą prisireikė keisti ir todėl, jog kai kurios ministerijos ir kitos valstybės institucijos nesugebėjo laiku įgyvendinti joms iškeltų tikslų. Be to, STT pernai pateikė naujų pastebėjimų dėl korupcijos mastų ir galimybių tam tikruose viešojo sektoriaus segmentuose. Naujosiose programos nuostatose ypatingas dėmesys skiriamas viešųjų pirkimų skaidrinimui, korupcijos mažinimui neįgalumo nustatymo, taip pat vaistų ir medicinos prietaisų tiekimo srityse.
Tai, kad programos įgyvendinimas smarkiai vėluoja, rodo faktai, jog, pavyzdžiui, teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų ir privačių interesų laikymąsi, turėjo būti peržiūrėti dar 2011-aisiais, tačiau ši užduotis atidėta kitų metų antrajam ketvirčiui. Teisės aktai, reglamentuojantys informatorių apie korupcinius nusikaltimus apsaugą, įvertinti bus tik kitų metų pabaigoje, nors tai turėjo būti atlikta praėjusių metų viduryje. Viešųjų pirkimų įstatymo skaidrinimo irgi bus imtasi tik kitąmet, nors planuota tai atlikti pernai ir t.t.
Taupo ne toje vietoje
STT direktorius Saulius Urbanavičius, „Respublikos“ paklaustas, kodėl valstybės institucijos taip neskuba užkardyti korupcijos, pirmiausia įvardijo finansų trūkumą.
„Daugiausia taip yra dėl lėšų. Dauguma priemonių jų reikalauja. O kaip ir buvo pastaraisiais metais lėšų trūkumas, taip jis ir liko. Aišku, mes suprantame, kad tai yra taupymas ne toje vietoje. Tačiau ministerijoms galbūt kitaip atrodo“, – sakė S.Urbanavičius.
Anot jo, neatsitiktinai antikorupcinėje programoje itin daug vietos skiriama sveikatos apsaugai.
„Sveikatos apsauga yra viena jautriausių sričių. Tačiau džiugu, kad su Sveikatos apsaugos ministerija susėdome ir aptarėme priemonių planą. Ministerija ir pati rengia atskirą priemonių planą. Toks požiūris džiugina“, – akcentavo STT vadas.
„Padėka“ medikui – kyšis
Visuomenėje kilo diskusija, kas gali būti laikoma kyšiu. Ar 100 litų gydytojui po operacijos yra kyšis, ar ne? Ar keliasdešimties litų arbatpinigiai padavėjai yra kyšis? Pasak S.Urbanavičiaus, arbatpinigiai jokiu būdu nėra pažeidimas, o bet kokį atsilyginimą medikui STT traktuoja kaip kyšį.
„Patys medikai tai vertina kaip padėką, o ne kyšį. Tačiau mes galvojame kitaip. Juk per tai užmezgamas ryšys su mediku. Po vienos padėkos jūs jau daug drąsiau į tą patį gydytoją be eilės kreipsitės dėl savęs ar dėl giminaičių, draugų“, – paaiškino S.Urbanavičius.
Rizikingiausios sritys
STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys atkreipė dėmesį, kad antikorupcinėje programoje išskiriamos šešios sritys. Vadinasi, jos yra korumpuočiausios arba rizikingiausios korupcijos atžvilgiu.
„Pirmas skyrius – teisėkūra, antras – teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, trečias – ūkio subjektų veiklos priežiūra, ketvirtas – viešieji pirkimai, penktas – sveikatos priežiūra, šeštas – teritorijų planavimas ir statybų valstybinė priežiūra, septintas – viešasis administravimas ir valstybės tarnyba. Tačiau gali atsirasti ir toks sektorius kaip energetika, nors to negaliu viešai tvirtinti. Ypač tai susiję su didžiuliais būsimais projektais, nes kur dideli pinigai, ten ir didelė korupcijos rizika“, – paaiškino R.Gylys.
Didžiausia korupcijos žala – teisėkūroje
Pasak jo, ne veltui teisėkūra Kovos su korupcijos programoje užima pirmąją vietą. Tiesa, ne todėl, kad būtent ten tikrai daugiausia kyšių, o todėl, kad korupcija ten pridarytų daugiausia žalos.
„Daugiau pavojaus, kai korupcija yra teisėkūros nei, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje, nes teisėkūra susijusi su visais sektoriais. Jei bus priimtas koks nors korumpuotas ar piktnaudžiavimams atviras teisės aktas, jis gali būti panaudotas bet kuriame sektoriuje. Tačiau nėra teigiama, kad teisėkūros srityje tikrai yra korupcija. Mes teigiame tik kad yra didelė to rizika“, – teigė STT atstovas.
Pasak jo, Lietuvoje korupcijos rizika yra daug kur.
„Ji galima ir nustatant neįgalumo lygį, ir derinant kompensuojamųjų vaistų kainas. Visose srityse yra rizika. O ar yra tik rizika, ar ir pati korupcija, galima vertinti pagal tai, ar tam tikroje srityje yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Vykdant korupcijos prevenciją labai atsižvelgiama ir į gyventojų nuomonę – į tai, ar jie mano, kad tam tikra sritis galimai korumpuota. Kartu yra užduodami ir klausimai, susiję su jų patirtimi. O tai dažnai nesutampa. Pavyzdžiui, jei kone visi Lietuvos gyventojai galvoja, kad politikai korumpuoti, gal net vienas procentas nesusidarytų iš tų, kurie yra davę politikams kyšį. Tačiau žmonės nuomonę susidaro iš plačiai nuskambėjusių įvykių, kai būna teisiami politikai. O tiesiogiai žmonės labiau susiduria su smulkiąja korupcija, ne politine“, – tvirtino R.Gylys.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
