Naujausios
Žolinėje skriejo žolynų paukščiai
Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sode vakar jau aštuntus metus vyko tradicinė Žolinės šventė, sutraukusi gausų būrį žmonių. Augalų apsuptyje lankytojai gilinosi į žolynų paslaptis.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Vanta – harmonija sielai
„Žolinė laikoma vasaros pabaigos švente – tai vasaros riba. Po Žolinės prasideda ruduo“, – sveikindama susirinkusiuosius priminė Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė. Ji linkėjo, kad vasariškas oras tęstųsi ilgėliau.
Po Botanikos sodą vaikštinėjo iš užsienio atostogauti į gimtinę grįžę šiauliečiai – Irenijaus, Akvilės ir mažosios Kotrynos Daukšų šeima.
Pasak Irenijaus, įdomu palyginti Anglijoje, Švedijoje vykstančias su gamta susijusias šventes su lietuviškąja. Daukšai šventėje nusipirko medaus, o žolelių arbatoms užsiaugina savo darže. Užsienyje jie pasigenda su žolynais susijusių renginių.
Lankytojai sukiojosi tarp Latvijos Nacionalinio Botanikos sodo augalų, galėjo susipažinti su Žolinės apeigomis bei seminare sužinoti, kokios buvo ikikrikščioniškos ir krikščioniškos šventės tradicijos.
Skautai kvietė dalyvauti „Protų mūšyje“, o miškininkai ragino spėlioti, kokių medžių dalys yra išdėliotos ant atsivežto stendo. Didelio susidomėjimo sulaukė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo paroda „Vantos pirčiai“.
„Vanojimasis pirtyje iš įvairių augalų surištomis vantomis suteikia harmonijos kūnui ir sielai“, – sakė Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė.
Medus su vaistažolėmis
„Liaudiškame tikėjime pašventinti žolynai saugo nuo žaibų, gaisrų, piktųjų dvasių“, – sakė linų šluoteles, vainikėlius, medų ir žolynus pardavinėjantys Ugnė ir Gendrutis Vaineikiai.
„Kadangi laikome bičių, rišame šluoteles ir iš vaistažolių. Iki Naujųjų metų gali akį džiuginti, o vėliau – sukarpai ir išgeri arbatą. Antroje žiemos pusėje reikia stiprinti organizmą“, – aiškino G. Vaineikis.
Pasak U. Vaineikienės, su vaistažolėmis sumaišytas medus ištraukia pačias geriausias augalo savybes. Medaus produktą – su eteriniais aliejais, vaistažolėmis sumaišytą medų – moteris pataria laikyti vėsiai, kad nesusisluoksniuotų.
Medų Vaineikiai plaka prisotindami vaistažolėmis: mėtomis, čiobreliais, anyžiais ir kitais prieskoniais. "Medaus chalva" vadinamas medus sumaišytas su cinamonu, migdolais, imbieru.
„Vingiorykštę senovės keltų žyniai ir druidai laikė šventu augalu. Jis turi savaiminio aspirino. Jei žmogus prastai toleruoja aspiriną, šis augalas nuima skausmus, sumažina temperatūrą. Jį taiko skrandžio, žarnyno problemų turintiems žmonėms. Kokias žoles ir kiek jų vartoti turi pasakyti specialistas“, – komentavo U. Vaineikienė.
Žolynai saugo namus
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ nariai ir lankytojai puošė medį paukščiais, sukurtais iš augalų.
Šiaulių rajono Kurtuvėnų folklorinio ansamblio „Kurtuove“ vadovė Edita Ramančionienė sakė, jog iš žolynų surinktą sudžiovintą puokštelę reikia saugoti visus metus. Jei namuose kas negerai – pasmilkyti.
Pasak E. Ramančionienės, kokios žolės surištos, nėra itin svarbu. Rekomenduojama, kad puokštelėje būtų kietis, geriau žinomas pelyno vardu. Kiekviena žolė puokštėje turi ypatingą reikšmę ar istoriją.
Neatsiejama Žolinės šventės dalis – lietuvių liaudies dainos. Jų netrūko ir Botanikos sode. Scenoje skambėjo ne tik unikaliosios sutartinės, bet ir roko muzika.
Vakare Žolinė liaudiškoje vakaronėje minėta Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Giedriaus BARANAUSSKO nuotr.
PAUKŠČIAI: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ nariai iš augalų kūrė paukščius, jais puošė medį.
LINAS: Gendrutis Vaineikis sako, jog iš linų padarytos puokštelės, vainikai – ne tik itin lietuviški, bet ir dailiai atrodo.
MEDUS: Ugnė Vaineikienė aiškina, jog su vaistažolėmis sumaišytas medus ištraukia pačias geriausias augalo savybes.
LANKYTOJAI: Pirmą kartą tokiame renginyje apsilankę šiauliečiai Daukšai džiaugiasi, kad Lietuvoje yra su augalais susijusių švenčių.
