Naujausios
Stebuklingas vanduo už auksinę kainą
Šalies gyventojus atakuoja vandens kokybę pasitikrinti siūlantys ir „stebuklingus“ vandens filtrus už auksinę kainą brukantys vertelgos. Kokie laukia finansiniai įsipareigojimai, žmonėms dažnai paaiškinama jau sumontavus vandens valymo sistemą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien per pirmąjį šių metų pusmetį dėl nesąžiningos komercinės veiklos gavo 55 vartotojų skundus. Pernai ši tarnyba dėl tokios veiklos sulaukė 84 skundų, o už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrė 112,5 tūkst. litų baudų.
 |
| Žmones pagąsdinus, kad geria nuodus, galima suvilioti net tūkstančius litų kainuojančiais filtrais, kurie visiškai nebūtini. Gyventi norisi bet kokia kaina "Respublika" nuotr. |
Viliojo ir vandentiekininkų šefą
Plungėje gyvenančiam vyrui (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) tokie vertelgos paskambino laidiniu telefonu. „Atliekame geriamo vandens tyrimus, – išpoškino balsas kitame laido gale. – Galime ištirti vandens kokybę ir jūsų namuose. Tyrimas jums nieko nekainuos“.
Atvėręs įkyriems svečiams savo namų duris plungiškis leido paimti vandens mėginį. Geriau jau būtų neleidęs. Tyrimų rezultatai, atrodė, išgąsdino net pačius tyrėjus. „Vaje, kokia baisi vandens kokybė, koks baisus vanduo“, – suaimanavo jie. Plungiškiui buvo paaiškinta, kad jam tiesiog gyvybiškai būtina įsirengti vandens filtrą. Vyras pasirašė jam pakištą sutartį, bet tariamiems geradariams jau pradėjus jo namuose vandens valymo sistemos įrengimo darbus sužinojo, kad ši paslauga jam kainuos keturženklę sumą. Ir pareikalavo nešdintis su visa savo sistema.
Dar labiau nepasisekė filtrų pardavėjams Klaipėdoje. Čia jie su savo filtrais užšoko pas patį AB „Klaipėdos vanduo“ generalinį direktorių Leoną Makūną. Vandentiekininkų vadovas įdėmiai išklausė viešnios paskaitą apie „baisią“ vandens kokybę uostamiestyje, o tada prisistatė, kas esąs. L.Makūnas viešnios pasiteiravo, kodėl ji savo išvedžiojimus bando įrodyti suklastotu AB „Klaipėdos vanduo“ dokumentu, kodėl jos naudojamas prietaisas vandeniui tirti yra be metrologinės patikros atžymos ir kodėl moteris bando suklaidinti jį dėl centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės. L.Makūnas „Respublikai“ teigė susidaręs įspūdį, kad filtrą siūlančiai moteriai jo argumentai buvo nesuprantami, todėl padėjęs filtrą nusinešti į automobilį ir atsisveikinęs.
Mojavo suklastotu dokumentu
L.Makūnui prieš keletą dienų paskambinusi filtrų pardavėja prisistatė „nuo Ekologinės asociacijos“. Paprašyta patikslinti, iš kur skambina, prisistatė jau „nuo Vandens kokybės asociacijos“. Galiausiai, pasak L.Makūno, pasakė atstovaujanti UAB „Vandens filtravimo sistemos“.
„Skambinusioji pasiūlė ištirti vandens kokybę namuose, – prisiminė uostamiesčio vandentiekininkų vadovas. – Buvau nemažai girdėjęs apie vandens filtrų pardavėjų rengiamus produkcijos pristatymus, kai iškeliant vieną ar kitą menamą problemą žmonės buvo tiesiog prievartaujami įsigyti vandens filtrus, todėl sutikau, nes norėjau savo ausimis išgirsti, ką jie siūlo. Tada moteris man davė kitos darbuotojos, vardu Genovaitė, telefoną“.
Tą patį vakarą į L.Makūno namus atvykusi ponia Genovaitė atsivežė filtrą, prijungė jį prie vandentiekio čiaupo ir ėmėsi filtruoti vandenį. Direktoriui išsyk kilo klausimas, kodėl iš 3 litrų vandens gaunamas tik litras filtruoto vandens, bet jam buvo paaiškinta, kad tai normalu. Siekdama iliustruoti, koks tariamai blogas ir neva kupinas nuodų yra uostamiestyje tiekiamas vanduo, moteris parodė L.Makūno vadovaujamos įmonės tyrimų protokolą. „Matai, kokius nuodus geri?“ – išpyškino moteris.
„Iškart pastebėjau, kad protokolas yra suklastotas, – pasakojo direktorius „Respublikai“. – Protokole nurodyta 2009-ųjų rugsėjo 2-osios data, o tokio tipo protokolai nustojo galioti dar 2003-aisiais, kai pasikeitė higienos normos. Bandžiau aiškinti, kad nė vienas rodiklių neviršija higienos normų. Atsakymas buvo toks: „Bet jie yra. Tu vis tiek geri nuodus“.
Mineralizaciją vadino užterštumu
Apšilusi kojas L.Makūno namuose viešnia specialiu prietaisu ištyrė ir vandenį iš čiaupo, ir filtruotą vandenį. Išmatavus vandenį iš čiaupo prietaisas parodė skaičių 260, o filtruotą vandenį – tik 20.
„Ir vėl man ji sako – matai, koks užterštas vanduo iš čiaupo, ir koks švarus filtruotas, – filtro pardavėjos viliones prisiminė L.Makūnas. – Viešnia teigė, kad tas prietaisėlis matuoja bendrą vandens užterštumą, tačiau realiai jis matuoja bendrą mineralizacijos lygį. Jei sutapatinsime šias dvi skirtingas sąvokas, tai mineralinį vandenį tektų vadinti grynu nuodu, nes jame mineralizacijos lygis – labai aukštas. Tačiau kažkodėl sakoma, kad jis yra naudingas sveikatai. Aiškinau, kad nuodais jos įvardyti mineralai žmogaus organizmui yra reikalingi. Ponia Genovaitė į tai atsakė, kad jie įrengtų ir atskirą mineralizacijos filtrą, kuris atkurtų mineralų kiekį vandenyje. Tada man tapo išvis neaišku, kam reikia tuos mineralus pašalinti iš vandens, o paskui tą vandenį vėl mineralizuoti. Protingo atsakymo į šį klausimą taip ir nesulaukiau“.
Filtro kainos pasiteiravęs L.Makūnas sužinojo, kad šis „malonumas“ jam kainuotų apie 3,5 tūkst. litų. Be to, kas pusmetį reikėtų po 200 litų pakloti už priežiūrą. Kas 5 metus tektų keisti membraną, o tai atsieitų dar apie 1 tūkst. litų. Per metus jo eksploatacija kainuotų apie 750 litų.
„Bet kas vandens kokybės tirti negali, – sakė L.Makūnas „Respublikai“. – Teisę atlikti vandens tyrimus turi atestuotos arba sertifikuotos laboratorijos, o Klaipėdoje tokios yra dvi: AB „Klaipėdos vanduo“ ir Visuomenės sveikatos centro laboratorijos. Bet kuriam uostamiesčio gyventojui bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tiekiamo vandens kokybė mūsų laboratorijoje ištiriama nemokamai, mokestis imamas tik už šulinių bei kitų vandens šaltinių tyrimus“.
Ponia Genovaitė – nekalbi
„Respublika“ susisiekė su L.Makūnui vandens filtrą įpiršti bandžiusia ponia Genovaite, deja, konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus pašnekovė vengė.
- Kodėl klaidinate žmones – tiriate vandenį prietaisu, skirtu mineralizacijos lygiui nustatyti, o sakote, kad nustatote užterštumą? – pasiteiravo „Respublika“ ponios Genovaitės.
- Oi, kodėl jūs skambinate telefonu...
- O kuo jums galėčiau paskambinti?
- Skambinkite įmonės vadovui ir jūs pasiklausite visko.
- Tačiau pas žmones lankosi ne įmonės vadovas, o jūs.
- Atsiprašau, jūs kalbėkite su įmonės vadovu.
- O kodėl naudojote suklastotą AB „Klaipėdos vanduo“ dokumentą?
- Atsiprašau, jūs dar įrodykite, kad tas dokumentas suklastotas.
- Juk nuo 2003-iųjų tokio tipo protokolai nustojo galioti...
- Aš net nekalbėsiu su jumis. Viso geriausio.
Gerai prekei reklamos nereikia
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius filtrų pardavėjų viliotinius atvirai vadino žmonių apgaudinėjimu.
„Gerų prekių reklamuoti nereikia – jas nuperka ir taip, – sakė J.Milius. – Todėl manau, kad po namus nešiojamos maisto ir ne maisto prekės yra pačios pavojingiausios. Kas žino, ar tie jų filtrai turi sertifikatus, ar neturi? Tokias prekes siūlyti gali įvairiausi apsišaukėliai. Ne kaip tarnybos vadovas, o kaip vartotojas galiu pasakyti, kad aš po namus nešiojamų prekių niekada nepirkčiau“.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Respubliką“ informavo, kad už nesąžiningą komercinę veiklą, iškreipiančią vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, komercinės veiklos agresyvumą bei esminės informacijos neatskleidimą 10 tūkst. litų bauda jau skirta įmonei „Ekologiški vandenys“.
Dėl šios bendrovės veiklos tarnyba gavo 6 vartotojų prašymus. Vartotojai teigė, kad į namus paskambinę įmonės atstovai siūlydavosi nemokamai ištirti geriamojo vandens kokybę. Atlikę tyrimus, klientams jie pasakydavo, kad vanduo yra netinkamos kokybės, ir primygtinai siūlydavo sumontuoti vandens valymo sistemą. Vartotojai sakė, kad dokumentus pasirašė dėl psichologinio spaudimo neįsiskaitę siūlomos pasirašyti sutarties teksto, net nežinodami iš sutarties kylančių finansinių įsipareigojimų dydžio. Pasirašiusiems dokumentus klientams įranga jų namuose būdavo sumontuojama tą pačią arba kitą dieną.
Pasak nukentėjusiųjų, tik sumontavus vandens valymo sistemas jiems būdavo pateikiamas pasirašyti garantinis raštas su informacija, kad už sistemos priežiūrą kas pusę metų teks mokėti po 180 litų. Žmonės teigė, kad susipažinę su sutarties sąlygomis jie kreipėsi į įmonę prašydami nutraukti sutartis, tačiau bendrovė tai padaryti sutikdavo tik atlyginus sumontavimo, atvykimo ir išmontavimo išlaidas. „Ekologiškų vandenų“ telefonu atsiliepęs vyras „Respublikai“ nepanoro prisistatyti ir nieko nekomentavo. „Čia dar yra neįsiteisėjęs sprendimas, jis perduotas teismui, – kalbėjo bendrovės atstovas. – Kol nepadėtas galutinis taškas, negaliu komentuoti“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
