Naujausios
Mėnesio kulinarė stebisi naujais mitybos įpročiais
Birželio mėnesį daugiausia palaikymo už žemaitiškus „Neplikyto kugelio“ ir „Duonos su „varnelėmis“ receptus pelnė kelmiškė tautodailininkė Onutė Butvilienė.
Garbaus amžiaus audėja nestokoja veiklos. Ilgai negalėjome jos rasti namuose ir įteikti prizą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Niekada neperka pusfabrikačių
Tautodailininkė Onutė Butvilienė dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose Kelmės krašto muziejuje. Čia stovi ir jos didžiosios staklės. Muziejaus lankytojus tautodailininkė supažindina su audėjos amatu.
Per vasaromis Kelmėje vykstančius liaudies amatų kursus ji moko austi kursų dalyvius.
O. Butvilienė labai apsidžiaugė redakcijos prizu. Tvirtino, jog jos receptai niekuo neypatingi. Dauguma žemaičių tokius patiekalus anksčiau valgydavo. Tik dabar keičiasi mitybos įpročiai. Žmonės valgo daug pusfabrikačių, kitokio pirktinio, chemija persmelkto maisto.
Anksčiau sriuba, duona ir kugelis buvo pagrindinis daugelio šeimų maistas. „Kai buvau jaunesnė, eidavau į darbą ūkyje. Ir namuose darbų netrūkdavo. Reikėdavo apliuobti gyvulius, pasirūpinti šeima. Bet vis tiek surasdavau laiko išvirti sriubos, pagaminti kokį kitą patiekalą. Jei žinodavau, kad pietų nespėsiu išsivirti dieną, pasiruošdavau iš vakaro. Bet pusfabrikačių niekuomet nepirkdavau.“
Mitybos įpročiai keičiasi
Pasak O. Butvilienės, dabar žmonės valgo labai daug mėsos. Anksčiau daugiau mėsos valgydavo tik žiemą. Vasarą apsiribodavo tuo, kas likę nuo žiemos – rūkytais lašiniais, kumpiu. Pagrindinis valgis būdavo kruopos, miltų patiekalai, daržovės, kiaušiniai.
Tautodailininkė ir dabar laikosi senųjų mitybos įpročių: „Nė dienos negaliu būti be sriubos. Arbatą geriu tik rytą. Per pietus ir vakare valgau sriubą. Nemėgstu dujinėje orkaitėje keptų patiekalų. Būtinai turi būti kepti senoviniame pečiuje. Antras pietų patiekalas nebūtinai turi būti iš mėsos. Mėgstu koldūnus, bulvinius ir miltinius blynus.“
Jaunystėje Onutė padėdavo šeimininkauti ruošiant pobūvius. Kepdavo voveraites, baravykėlius ir kitokius saldumynus. Pobūviuose, pasak jos, taip pat valgiai būdavę natūralesni, gaminti iš pačių ūkeliuose užaugintų gyvulių mėsos ir daržovių.
Daugiau ir sveikesnių produktų žmonės prisiruošdavo žiemai. Onutė prisimena laikus, kai rūsio lentynos būdavo pilnos kompotų, uogienių. Mėgdavo konservuoti kopūstų, svogūnų, agurkų, pomidorų ir morkų mišrainių žiemai. Užpiltos aliejumi jos labai gerai išsilaikydavo ir būdavo skanios.
Grybus tautodailininkė paprasčiausiai pasūdydavo ir paslėgdavo.
Ir skubant galima maitintis sveikai
Tautodailininkė sako, jog ir skubantis šiandienos žmogus gali maitintis sveikiau ir natūralesniu bei pigesniu maistu. Pavyzdžiui, išsikepti bulvių su morkomis ir svogūnais. Arba, kiek truktų paspirginti lašinukų su svogūnais ir sumušti kiaušinį į keptuvę? Keliolika minučių. Nejaugi žmogus net tiek laiko negali skirti sau?
Onutė pasakoja mėgdavusi blynus su varške. Tačiau jiems pagaminti reikia daugiau laiko: iškepti sausblynius, pasiruošti įdarą, suvynioti, dar kartą apkepinti. Ji rado greitesnį būdą. Į paprastą blynų tešlą įpjausto varškės sūrio – ir rezultatas beveik tas pats. Tik į tešlą reikia įberti šiek tiek cukraus, kad sūrio gabaliukai apsaltų.
Vakarienei visai skanu išsivirti bulvių ir valgyti jas su rūgusiu pienu, patirštintu ir pagardintu varške.
Audimu domisi ir vyrai
Dar vaikystėje Onutė Butvilienė iš savo tetos išmoko audėjos amato. Ilgą laiką dirbo Plungės ir Kauno dailės kombinatuose. Audė lininius rankšluosčius.
Tautodailininkė džiaugiasi, jog Lietuvoje atsiranda vis daugiau jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos domina audėjos amatas. „Šiandieninis jaunimas – labai judrus, nekantrus, nori greito rezultato. O audėjos darbas reikalauja labai daug kantrybės, – pasakoja O. Butvilienė. – Tačiau šiemet per amatų kursus mokiau keturiolikmetę mergaitę iš Šiaulių. Ji taip susižavėjo audimu, kad tėvai turėjo nupirkti jai audimo stakles. Mergaitė iš Šilutės taip pat sakė ausdama jaučianti didžiausią malonumą.“
Bet labiausiai tautodailininkę nustebino vienas ūkininkas iš Joniškio rajono. Jis klausinėjęs daugiau negu moterys. Baigiantis kursams, atsišvietė mokytojos Onutės paskolintą knygą apie audimą.
Nemažai O. Butvilienės mokinių yra ir Kelmėje. Kai kurios jau tapo patyrusiomis audėjomis.
Iš audimo šiais laikais galima neblogai verstis. Onutės mokinės planuoja austi medžiagą tautiniams rūbams, sudėlioti margus raštus tautinių rūbų prijuostėms.
Tik siūlai, dabar, kai Lietuvoje jau nebeaugina linų, brangoki. Pavyzdžiui, lininių siūlų kilogramas dabar kainuoja apie 50 litų.
Kai brangūs siūlai, pabrangsta ir gaminiai. Lovatiesės kainuoja po kelis šimtus litų. Todėl audėjos šiuos gaminius dažniausiai parduoda tik per šventes, kai į rajoną suvažiuoja užsieniečių.
Autorės nuotr.
PRIZAS: Kelmiškė tautodailininkė audėja Onutė Butvilienė maloniai nustebo, laimėjusi redakcijos prizą.
APDOVANOJIMAS: Per Kelmėje vykusią Lino šventę pernai audėją Onutę Butvilienę, vilkinčią savo austais tautiniais rūbais, apdovanojo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
