Naujausios
Akmens amžius prakalbo Kurtuvėnuose
Kurtuvėnuose (Šiaulių rajonas) buvusios dvaro oficinos, arba tarnų namo, vietoje kasinėjanti žinoma mūsų krašto archeologė, istorikė Birutė Salatkienė džiaugiasi – radinių pasipylė kaip iš gausybės rago.
Svarbiausias atradimas – akmens amžiaus titnago įrankiai, liudijantys Kurtuvėnuose buvus neolito gyvenvietę.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Akmens amžiaus radiniai
Šiemet nuo gegužės mėnesio archeologė B. Salatkienė su pagalbininkais kasinėjo ir kitose atkuriamos Kurtuvėnų dvaro sodybos vietose – prie atstatinėjamos dvaro ratinės ir prie centrinės Kurtuvėnų miestelio aikštės.
„Kur tik kasame – visur randame titnagų, išsibarsčiusių po visą dvaro sodybą. Jeigu titnago gabalėliai būtų vienoje vietoje – sakytume rado kas nors apylinkėse gražių akmenukų ir parnešė vaikams pažaisti. Bet taip nebūna, kad parneštų tiek daug titnago ir jis mėtytųsi po visą dvaro sodybą – ir dar tokia titnaginių daiktų įvairovė“, – apie savo atradimą pasakojo archeologė B. Salatkienė.
Nei B. Salatkienė, nei titnaginių įrankių ekspertas Gvidas Slach neabejoja, kad Kurtuvėnai – vieta, kurioje žmonės gyveno labai ilgą laiką.
Jie konstatavo čia buvus neolito pabaigos, kitaip tariant akmens amžiaus, gyvenvietę, įsikūrusią dar prieš 4,5 tūkstančio metų.
Be to, ankstesnių savo tyrinėjimų metu B. Salatkienė nustatė, kad Kurtuvėnų piliakalnis yra ankstyvasis, pastatytas ir naudotas keli amžiai prieš Kristų.
Tai – bendruomeninis, o ne kryžiuočių laikų piliakalnis, kaip manyta anksčiau.
Kurtuvėnai – daugiasluoksnis paminklas
„Visas kaimas gyveno ant to piliakalnio – laikė ir ganė gyvulius“, – sakė archeologė.
Kurtuvėnų piliakalnis, B. Salatkienės nuomone, transformavosi maždaug V mūsų eros amžiuje, kai pradėjus naudoti geležį žymiai padaugėjo vietos gyventojų.
Tada kaimas nebetilpo piliakalnio viršūnėje ir nusileido į papėdę. O kur yra Kurtuvėnų piliakalnio papėdė? Kur ta senoji gyvenvietė?
Į klausimus atsakyta, kai B. Salatkienė Kurtuvėnuose rado lipdytos keramikos ir trintuvų.
„Konstatavau, kad čia buvo ir geležies amžiaus gyvenvietė. Viskas buvo čia: ir neolitinė gyvenvietė, ir geležies amžiaus, žmonėms išsikėlus iš piliakalnio, ir bajorkaimis, ir dvaras“, – pabrėžė archeologė.
Jos teigimu, Lietuvoje mažai daugiasluoksnių paminklų. Kurtuvėnai – viena iš tų gerųjų senųjų vietų, kurių mūsų krašte reta.
„Kad neolitinė gyvenvietė rasta pačiame dvare, maloni staigmena ir geras atradimas“, – džiaugėsi archeologė.
Kurtuvėnų dvaras, B. Salatkienės nuomone, nebuvo naujai įsteigtas. Šioje vietoje dar toli gražu prieš įsikuriant dvarui gyveno bajoras.
Vienos senosios gyvenvietės mūsų šalyje tapo laukininkų kaimais – laisvųjų žemdirbių gyvenvietėmis, o kitose gyvendavo to meto gentinė diduomenė. Iš pastarųjų išaugo bajorkaimiai, kuriuose vėliau įsikūrė dvarai.
Gera vieta gyventi
Akmens amžiaus Kurtuvėnų gyvenvietė, piliakalnis, bajorkaimis, po to dvaras toje pačioje vietoje rodo, kad čia visais požiūriais buvo labai tinkama vieta gyventi, o žmonės tai suprato, jautė ir naudojo. Reljefas šioje vietovėje buvo kur kas įvairesnis negu dabar, mano B. Salatkienė.
„Dabartinis Kurtuvėnų dvaro erdvių ir tradicijų atgimimas – tąsa gero buvimo Kurtuvėnuose. Žmonės čia kuriasi, gyvena, kuria ir ateityje gyvens, Kurtuvėnai bus turizmo ir kultūros centras“, – prognozuoja archeologė.
Titnaginiai įrankiai pagaminti vietos meistro
B. Salatkienė pasakojo, kad titnago Kurtuvėnuose buvo rasta dar 2008 metais. Vėliau ratinėje rasta 12 akmens amžiaus radinių, kurie visi priklauso neolito pabaigai, prieš 4,5 tūkstančio metų.
Nustatyta, kad titnaginiai įrankiai buvo pagaminti vietos meistro.
„Jei tai būtų atvežtiniai ir tik Kurtuvėnuose naudoti įrankai – nebūtų jokių nuoskalų. Mano konsultantas šiuo atveju buvo mano studentas Gvidas Slach, baigęs archeologijos magistrantūrą Klaipėdos universitete ir šiuo metu studijuojantis doktorantūroje. Jo tyrinėjimo tema – trasologija, kai tyrinėjama, kaip titnaginis įrankis buvo padarytas ir kurie įbrėžimai liko nuo darbo su tuo įrankiu“, – aiškino archeologė.
G. Slash apžiūrėjęs titnagus nustatė, kad jie visi – vieno meistro darbo, vadinasi, gaminti vietoje.
Be titnagų rasta prie dvaro kultūros nepritampančių molinių tinklų pasvarų, kurie geležies amžiuje jau nebuvo naudojami, tai – akmens amžiaus gyvenviečių radiniai.
Senojoje oficinoje rastas galąstuvas, padarytas iš perskelto akmeninio kirvelio, rasti ir akmeniniai trintuvai.
Kasinėja studentai
Kartu su archeologe B. Salatkiene Kurtuvėnuose kasinėja jos studentai – trečio kurso istorikai iš Šiaulių universiteto, atliekantys archeologinę praktiką. Taip pat – Klaipėdos universiteto magistrantai, Vilniaus universiteto bakalaurai, keli kurtuvėniškiai.
Atmosfera kasinėjimuose labai gera: už kiekvieną keiksmažodį – bauda po kilogramą bananų.
„Šiemet bananų nevalgėme“, – šypsojosi B. Salatkienė.
Pasirodė didžiulio namo pamatai
Manoma, kad šiuo metu archeologų kasinėjamoje Kurtuvėnų dvaro vietoje buvo oficina.
Čia galėjo būti ir dirbtuvės, nes pastate buvo atliekami įvairūs darbai. Ne ponų, bet reprezentacinėje dvaro dalyje stovėjusiame name, archeologės B. Salatkienės nuomone, buvo ir virtuvė, ir svečių kambariai, čia galėjo gyventi į dvarą atvažiuodavę meistrai.
Senuose Kurtuvėnų dvaro planuose šis namas buvo nurodytas. Pavyzdžiui, 1828 metų plane šis namas dar pažymėtas, o vėlesniuose jo jau nebeliko.
„Kadangi šioje vietoje kyšojo keli akmenukai, buvo įdomu, kas čia galėtų būti. 2005–2006 metais kasinėdama aplink aptikau labai storą kultūrinį sluoksnį“, – prisiminė archeologė.
Vėliau konstatuota, kad šioje vietoje stovėjo didžiulis namas – 50 metrų ilgio ir 18 metrų pločio, bet šiemet vasarą kasinėjant paaiškėjo, kad šis namas buvo didesnis – turėjo priestatus, priemenę.
„Kasinėjimus galima palyginti su atoslūgio vandeniu, kuris lėtai traukiasi, ir pamažu lenda į paviršių tai, kas glūdėjo po juo. Mes tarsi nukasam laiko sluoksnį, ir namas – toks, koks jis buvo: su pamatais, krosnimis, čerpių stogu, – pamažu lenda į paviršių. Rodosi, kam jis buvo naudotas“, – sakė B. Salatkienė.
Nustebino dvaro radinių tvanas
Pašnekovė džiaugėsi, kad rasta daug ne tik akmens amžiaus, bet ir su Kurtuvėnų dvaro gyvenimu susijusių radinių – tiesiog tvanas.
Nuo puodų, koklių, čerpių šukių, iki monetų, šautuvų ir muškietų detalių, peilio kriaunys, vinys, kitos buitinės smulkmenėlės. Neįtikėtina – kaip tarnų namui per didelė prabanga.
„Tik reikėtų žinoti, kad tarnų namuose nusėsdavo tai, kas likdavo nuo ponų – įskilę porcelianiniai indai, ponių nenešiojami drabužiai ir panašiai. Pavyzdžiui, ponų name išardyta krosnis buvo perkeliama į tarnų namą, kuriame buities daiktai baigdavo savo gyvenimą“, – paaiškino archeologė.
Jos teigimu, tarnai – ne baudžiauninkai ir ne kumečiai. Tai – gana aukštas sluoksnis, o tarnų gyvenimas ir buitis nebuvo tokia skurdi, kaip dažnai įsivaizduojama.
Name buvo geros medinės grindys, nes išliko medinių sijų, grindų lentų pėdsakų ir daugybė grindvinių – nedidelių vinučių su dvilapio dobilo galvute.
Atkasta tik nedidelė namo dalis, du trečdaliai dar slypi po žeme.
Kultūrinis sluoksnis nėra labai giliai – archeologė tikisi, kad į pagrindinius klausimus galės atsakyti: kokio dydžio buvo namas, kiek jame buvo kambarių, kur stovėjo krosnys, kokios jos buvo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ATRADIMAS: „Maloni staigmena, geras atradimas, kad neolitinė gyvenvietė rasta pačiame Kurtuvėnų dvare", – sakė archeologė Birutė Salatkienė. Lietuvoje negausu daugiasluoksnių paminklų. Kurtuvėnai – viena iš tų gerųjų senųjų vietų, kurių mūsų krašte reta.
ATSIVĖRIMAS: Kasinėjant iš po laiko sluoksnio išnyra dar vienas dvaro pastatas – tarnų namas – toks, koks jis buvo.
TITNAGAS: Archeologės Birutės Salatkienės rasti titnago gabaliukai, jos teigimu, gali būti ir paleolito laikotarpio – 10 tūkstančių metų senumo.
Visi įrankiai – strėlių, iečių, žeberklų antgaliai, grąžtai, peiliai, tada buvo daromi tik iš titnago, nes kitokios medžiagos nebuvo. Titnagą akmens amžiaus žmogui buvo lengva apdirbti, nes jis lengvai skildavo.
ĮRANKIAI: Kurtuvėnuose rasti neolito laikotarpio titnaginiai įrankiai, archeologų vertinimu, buvo padaryti vieno vietinio meistro. Lietuvoje titnagas baigiasi ties Babtais, į šiaurę kiekvienas rastas titnago gabaliukas atneštas iš toli, nė vieno nėra vietinio.
Čia gyvenę žmonės arba patys atsinešė titnago, arba į ką nors išsimainė, nes tai buvo tų laikų retenybė – tikra brangenybė.
MONETA: Vėlesnių laikų radiniai – monetos. Kurtuvėnuose rasta įvairių laikotarpių ir skirtingų šalių monetų: švediškų, prancūziškų, prūsiškų, rusiškų.
ŽIEDAS: Kasinėjant tarnų namo vietoje rastas žiedas, greičiausiai, ponios buvo dovanotas tarnaitei.
