Naujausios
Milijardinės injekcijos keliavo į užsienį
Jaunius POCIUS
Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 metais itin reklamuotas ekonomikos skatinimo planas, turėjęs ištraukti Lietuvą iš krizės, patyrė fiasko. Šalį savo piniginėmis gelbėjo tarnautojai, darbininkai, pensininkai. O 4 mlrd. litų, apie kurių įliejimą į šalies verslą tada taip optimistiškai kalbėjo konservatoriai, Lietuva nė nepajuto, pinigai tarsi kažkur išgaravo.
Po naktinės mokesčių reformos bandydami gaivinti nokautuotą verslą nuo 2009-ųjų pradžios konservatorių lyderis, tuometinis premjeras A.Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys garsiai svajojo apie milijardines injekcijas. Jos buvo žadamos tų metų pabaigoje.
Plano siūlytojai dėstė apie kreditų rinkos atgaivinimą, ES struktūrinės paramos panaudojimo supaprastinimą, darbo vietų išsaugojimą pradėjus renovaciją, verslo aplinkos gerinimą, užsienio investicijų pritraukimą. Ir efekto, žadėta, ilgai laukti nereikės.
Iš kur gaus visus pinigus, svajotojai neatskleidė. Atviriau kalbėjo, kad porą milijardų atseikės ES struktūriniai fondai. Tačiau paaiškėjo, kad teks dar ir skolintis. Netrukus užatlantėje pavyko sėkmingai išplatinti Vyriausybės obligacijų už 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų).
2015 metais šias obligacijas teks išpirkti. Tačiau mokėsime jau 5 mlrd. litų, juos, žinoma, vėl teks skolintis.
Nors tada iš televizorių kalbančios valdančiųjų galvos operavo milijardais, dešimtimis tūkstančių žadamų sukurti darbo vietų, Valstybės kontrolė beveik po metų padarė išvadą – svajonės toli nuo realybės.
Tuomet ūkio ministras D.Kreivys rado pasiteisinimą. Esą 2009-ieji buvo tokie sudėtingi Lietuvos ekonomikai, kad nebuvo realu tikėtis smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. Tad pagerėjimą D.Kreivys nukėlė ateičiai.
Apie minėtąjį ekonomikos skatinimo planą seniai niekas nebekalba. Taigi kur tie milijardai ir kokios naudos jie davė?
„Ar matote, kaip šiandien gyvena mūsų verslas, tai tokia ir nauda“, – „Respublikai“ atsakė buvusios ir šios kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys.
Seimo narys sako, kad tada buvo padaryta lengvatų viliojant užsienio bendroves, tačiau kai kurios ir iki šiol į Lietuvą neatėjo. Kitos atėjo, čia dirba, bet efektas, anot K.Daukšio, labai nežymus. O savo verslui pagalbos ratas nebuvo mestas.
„Tarp idėjos ir įgyvendinimo yra vienas dalykas – reikia mokėti tai praktiškai padaryti, – kalbėjo parlamentaras. – Kas atsitiko su renovacija, tas pats atsitiko ir su verslo skatinimu. Nebuvo galima gauti banko paskolų, buvo sumažėjęs vartojimas, bet, reikia pripažinti, kai kurios įmonės gavo. Gavo tos, kad būtų galima garsiai pasigirti, jog pasikvietėme. Bet verslui teigiamo poveikio iš tikrųjų nebuvo. Jeigu gerai prisimenu, net pusės pinigų nebuvo panaudota“.
K.Daukšio nuomone, laimėjo bankai ir užsienio įmonės.
INVESTUOTOJAI „. 2010 m. kovo 5-ąją tuometis premjeras Andrius Kubilius ir „Barclays“ pasaulio mažmeninės bankininkystės informacinių technologijų vadovas Džimas Ditmoras Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita Vilniuje atidarė „Barclays“ centrą.
Eltos nuotr.
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:
– Kiek pasiteisino 4 mlrd. litų įliejimas į mūsų ekonomiką?
– Jis pasiteisino tiktai užsieniečiams ir didiesiems investuotojams, kurie išvežė riebų sluoksnį iš Lietuvos. Jiems labai pasiteisino.
– Turite galvoje bankus?
– Ir bankus, ir „Barclays“, ir visus kitus, kurie buvo atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nuo kitų mokesčių, infrastruktūra buvo nemokama, pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ. Atėjai, milijoną investavai, o valstybė tau dar du milijonus duoda infrastruktūrai, nutiesia ir komunikacijas – tai pigiau grybo. Viskas išvažiavo tenai, o darbo jėgos apmokėjimas visą laiką buvo minimalus arba šiek tiek viršijo minimalų.
– O mūsų smulkusis ir vidutinis verslas ar bent šiek tiek dėmesio pajuto?
– Ne, smulkusis iš viso nepajuto. Smulkiajam buvo suduotas galutinis smūgis. Ypač Pelno mokesčio įstatymo pataisa, kai buvo leidžiama nemokėti pelno mokesčio, jeigu darai investiciją. Užtat nė vienas smulkusis ar vidutinis verslininkas negali pelno sugeneruoti arba investuoti ir atsinaujinti. O didieji išplovė pinigus pirkdami visokias informacines technologijas, samdydami konsultantus ir visa kita, per tai nurašė išlaidas ir taip nesumokėjo pelno mokesčio. Kitas dalykas bankai. Jiems irgi galioja šita nuostata, kai jie patyrė nuostolių dėl neva netinkamai išduotų paskolų dėl jų pačių kaltės, dabar, gavę pelno, jo mokesčio nemoka.
– Tai ar Lietuva iš tų milijardų kiek laimėjo?
– Galima sakyti, kad laimėjo. Nes bet kokiu atveju pinigai nugulė pas mus, mes išlaikėme darbo jėgą, kai kas kokį cechiuką atidarė. Tai pliusas. Bet, viską analizuojant, sužlugdytas visas smulkusis verslas. Pavyzdžiui: smulkusis verslas, kurio metinė apyvarta sudaro iki 100 mln., sumoka apie 40-44 proc. įvairaus pobūdžio mokesčių, o įmonės, kurių pajamos viršija 100 mln., sumoka 25-27 proc. Skirtumas beveik 20 proc. Taigi ta injekcija ir buvo skirta būtent didiesiems.
– Tuo metu Amerikoje buvo išplatintos obligacijos už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Ar tie pinigai ir buvo ta injekcija?
– Skolinomės su 8 proc. metinių palūkanų. Mes nesiskolinome iš TVF, nors mums siūlė už 4 proc. Bet mes pasirėmėme amerikonais. Ana Vyriausybė darė viską, ką liepė amerikonai – ir žydų turtas, ir karas su rusais, ir inspiruotas karas su baltarusiais. Tai lėmė didelius ekonominius nuostolius. Ačiū Dievui, kad spėjo atsipeikėti ir nepasiūlė taikyti jokių ekonominių embargų baltarusiams. Ten praėjusiais metais lietuviai generavo 2,7 mlrd. litų pajamų.
– Mes už obligacijas gautus milijardus ir panaudojome ekonomikai?
– Gal ne visus. Reikėjo „Sodros“ biudžetą užkimšti. Jeigu būtume neturėję, būtume ėmę iš kitur. Juk viskas ratu sukasi.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
