Naujausios
Dėl atliekų užvirė mūšis
Aplinkos ministerija siūlo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kad komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra galėtų priklausyti tik savivaldybėms. Šiaulių regioninis atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), kurio dalininkės yra Šiaulių apskrities savivaldybės, vėluoja skelbti konkursą mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo linijai statyti. Todėl privati bendrovė UAB „Specializuotas transportas“ planuoja statyti savo mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Ketina pažaboti privatininkus
Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.
„Atliekų tvarkymo neleisime privatizuoti“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Kadangi komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra Lietuvoje sukurta ir kuriama naudojant Europos Sąjungos ir valstybės lėšas, siūlomos pataisos numato, kad ji gali priklausyti tik savivaldybėms.
Todėl ši infrastruktūra negalėtų būti nei privatizuota, nei parduota ar kita teisine forma perleista privačiai nuosavybei.
Pasak ministro, parengtos pataisos padės gydyti dabartines šalies atliekų tvarkymo sektoriaus „ligas“ – įsivyravusį sąstingį, nenorą ar nesugebėjimą kurti šiuolaikišką ir Lietuvos žmonėms naudingą sistemą.
Be tokio „gydymo“, ministro žodžiais, vargu ar pavyks mūsų šaliai įvykdyti ES nustatytas atliekų tvarkymo užduotis.
Savivaldybės miega?
Šios užduotys Lietuvoje pavestos savivaldybėms. Joms šiam tikslui valstybė skyrė nemažą dalį ES paramos ir šalies biudžeto lėšų. Bet nei savivaldybės, nei jų įsteigti regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) neskiria reikiamo dėmesio ir pastangų, kad sąvartynuose būtų pašalinama kuo mažiau komunalinių atliekų, kad jos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos.
Aplinkos ministerijos duomenimis, ligi šiol dauguma – net apie 79 procentus – atliekų suvežamos į sąvartynus ir ten „palaidojamos“. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Vienas iš „vaistų“, padėsiančių įveikti RATC nerangumą, – veiksmingas jų valdymas.
Numatoma, kad RATC valdys ir sprendimus priims valdyba, kurią rinks jį įsteigusios savivaldybės ketveriems metams.
Valdybą sudarys septyni nariai. Keturis iš jų savivaldybės pasirinks iš Aplinkos ministerijos pasiūlytų kandidatų, o kiti trys – regiono plėtros tarybos deleguoti savivaldybių atstovai.
Iš snaudulio savivaldybes turėtų pažadinti siūlomos finansinės sankcijos už neįvykdytas Valstybinio atliekų tvarkymo plano nustatytas užduotis.
Taip pat įstatymo pataisos numato galimybę atlikti nepriklausomą auditą savivaldybių nustatytų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainų pagrįstumui išsiaiškinti.
Kad RATC būtų suinteresuoti sąvartynuose šalinti kuo mažiau atliekų, siūloma patikslinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir nustatyti, kad už kiekvieną sąvartyne pašalintą atliekų toną būtų skaičiuojamas mokestis, kurį turėtų mokėti sąvartyno operatorius, tai yra RATC.
Į Šiaulių sąvartyną – nerūšiuotos šiukšlės
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui gresia baudos.
Nuo 2013 metų sausio ne mažiau kaip 50 procentų sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų turi būti perdirbta.
Į sąvartyną patenkanti bioskaidžių atliekų dalis nuo šių metų pradžios taip pat negali viršyti 50 procentų.
Tai numato valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, o Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai draudžia sąvartyne šalinti nerūšiuotas ir perdirbimui tinkamas atliekas.
Šie reikalavimai Šiaulių regione yra pažeidžiami, o už regiono savivaldybių atliekų tvarkymą atsakingas ŠRATC vėluoja skelbti konkursą mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamyklai statyti.
Finansavimas nukirptas, rinkliava didėja
Projektas įstrigo dėl banke „Snoras“ įšalusio europinės paramos avanso – 13,8 milijono litų ir milijoninių rajonų savivaldybių skolų. ŠRATC neskolinga tik vienintelė Šiaulių miesto savivaldybė.
Kadangi centras nebesugebėjo laiku įgyvendinti projekto atliekų rūšiavimo gamyklai statyti, Aplinkos ministerija dvigubai sumažino jo finansavimą.
Iš planuotų panaudoti 50 milijonų litų likus tik 25 milijonams litų, projektą siūloma įgyvendinti mažesne apimtimi.
Bijodamas baudų ŠRATC žada statyti laikiną atliekų rūšiavimo liniją, kol bus įgyvendintas europinis mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos statybos projektas.
Didžiausias pavojus šioje situacijoje gresia gyventojams: milijoninės skolos ir baudos už nerūšiuotas atliekas gali užgulti žmonių pečius.
Šiaulių rajono savivaldybė pirmoji padidino rinkliavą už atliekas nuo 56 iki 72 litų vienam gyventojui per metus. Rinkliava įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos.
Užvakar rinkliavos mokestį iki 75 litų padidino ir Pakruojo rajono savivaldybė.
Rūšiuoti neskatina
UAB „Specializuotas transportas“ Šiauliuose surenka atliekas pagal sutartį su Šiaulių savivaldybe.
Individualioms valdoms bendrovė išdalijo pirminio rūšiavimo įrangą – biologiškai skaidžių atliekų konteinerius ir kompostavimo dėžes bei antrinių žaliavų konteinerius.
Įmonės direktoriaus Rolando Stanio teigimu, didelė atliekų dalis nebepateks į sąvartyną: biologiškai skaidžios bus vežamos į Kairių kompostavimo aikštelę.
Jau penkeri metai atskirai surenkamos ir bendrovėje rūšiuojamos antrinės žaliavos.
R. Stanio nuomone, neperdirbtų atliekų, patenkančių į sąvartyną, srautas ypač sumažėtų, jei rūšiuojantiems atliekas gyventojams rinkliava būtų mažesnė nei tiems, kurie nerūšiuoja.
„Ši priemonė galėtų būti pati efektyviausia, bet priimantieji sprendimus jos neskatina“, – stebėjosi pašnekovas.
Statys naują rūšiavimo liniją
R. Stanio teigimu, „Specializuotas transportas“ planuoja statyti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją. Ji išrūšiuos po pirminio rūšiavimo likusias biologiškai skaidžias atliekas, antrines žaliavas ir atskirs aukšto kaloringumo atliekų frakciją, kurią galėtų naudoti cemento gamykla.
Rūšiavimo metu atsiskirs ir mineralinės atliekos – žvyras, smėlis.
Atskyrus visas minėtas frakcijas, likusios atliekos keliautų į sąvartyną.
Planuojama per metus išrūšiuoti 25 tūkstančius tonų mišrių atliekų ir surinkti 2 600 tonų antrinių žaliavų.
„Po antrinio rūšiavimo į sąvartyną patenkančių neperdirbtų atliekų kiekis nebeturėtų viršyti 50 procentų“, – teigė pašnekovas.
Rūšiavimo liniją bendrovė numato eksploatuoti laikinai, kol Šiaulių regione pradės veikti ŠRATC mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai.
Direktoriaus žodžiais, investuoti į atliekų rūšiavimą bendrovę įpareigoja sutartis su Savivaldybe, privatizuoti atliekų tvarkymo verslo neketinama. Esą savivaldybių ir valstybinės institucijos turi gana svertų kontroliuoti privatininkus, tik reikia eiti konstruktyvių susitarimų keliu.
Redakcijos arcyvo nuotr.
MINISTRAS: „Atliekų tvarkymo neleisime privatizuoti“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Jono TAMULIO nuotr.
PRIVATININKAS: „Privatizuoti atliekų tvarkymo infrastruktūros neketiname, patys investuojame į atliekų rūšiavimą", – tvirtino bendrovės „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys.
