Naujausios
Ponia Vida keičia visuomenę
Legendinė Šiaulių politikė – buvusi merė Vida Skačkauskaitė (prieš pavardės pakeitimą – Stasiūnaitė, – red. past.) Šiaulių universitete dėsto integralios valstybės pagrindus, paskaitas skaito ir plačiajai visuomenei, yra parengusi valstybės tarnautojų apmokymo programą.
„Kai pasikeis visuomenė, ir valdžia bus kitokia“, – įsitikinusi ponia Vida.
„Šiaulių kraštas“ buvusią politikę kalbino neseniai minėto jubiliejaus proga.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Politikoje moteriai – antraeilis vaidmuo
– Ar politika yra daugiau vyrų žaidimas, kuriame moteriai politikei nėra vietos?
– Viešai dažnai demonstruojama viena politika, o visuomenei už akių vyksta visai kita politika. Egzistuoja grupės pilkųjų kardinolų, kurie ir sprendžia. Ir aš buvau ten, kur buvo priimami pagrindiniai sprendimai.
Tol, kol moteris politikė būna antrame plane, ji gali išsilaikyti. Taip jau gamtos duota – galva vis dėlto yra vyras. Man pačiai užsinorėjus tapti galva, vyrų galvos susitarė ir ją nuvertė.
Nesigailiu to, ką išgyvenau, nes atradau daug daugiau. Sužinojau apie visuomenės vystymosi dėsnius, galimybes išeiti iš krizių, atrasti gyvenimą, kai nesi spaudžiamas į kampą. Dabar visa tai galiu perteikti žmonėms.
Moko visuomeninių santykių
– Gal tapome vien nepatenkintų niurgzlių visuomene, nebemokančių kurti čia ir dabar? Iš Šiaulių, beje, emigruojama daugiausiai...
– Prieš Sąjūdį Šiauliuose gyveno 157 tūkstančiai gyventojų, dabar kažin ar yra 100 tūkstančių. Vadinasi, išvažiavo daugiau kaip trečdalis, bet drįstu pasakyti, kad tai – tik į gera. Kadangi išvažiuoja daug nepatenkintų, greičiau bus pasiektas virsmas.
Pasitraukusi iš politikos ieškojau atsakymų, kada savo kasdieniniame gyvenime žmogus jaučiasi geriausiai. Teoriškai žmogus laimingiausiais būna tada, kai įgyvendina savo norus ir troškimus.
Egoistinė žmogaus prigimtis diktuoja norą kitų sąskaita gauti kuo didesnį malonumą. Tai – natūralu. Į norų ir ambicijų neturinčius asmenis visuomenė žiūri kreivai.
Akivaizdu ir tai, kad pasaulis pasidarė globalus ir susijęs, o į didelius miestus suvaryti žmonės susvetimėjo. Kai kiekvienas visko nori tik sau, apiplėšinėja vienas kitą, o turėtų mokytis gyventi kartu.
Dabar valdžia yra visuomenės veidrodis: visuomenė nieko nedirbdama nori viską gauti, ir valdžia elgiasi taip pat.
Žmonėms trūksta vieno – platesnio visuomeninių santykių suvokimo ir žinojimo, kaip reikėtų veikti. Pokyčiai galimi tik pradėjus intensyvų gyventojų švietimą. Jeigu žmonės kurs kitokią visuomenę, ir valdžia darys tai, ką reikia.
Pasirašiusi projektą „Saulės miestas tvarioje Lietuvoje“ pirmiausia paskaitas pradėjau skaityti Šiauliuose, bet paskaitų bus ir kituose miestuose.
Viskas priklauso nuo požiūrio
– Ko trūksta šiuolaikiniam žmogui, kad jis būtų laimingas?
– Būti laiminga mokiausi 10 metų. Tai galima pasiekti be didelių investicijų, naujo prabangaus namo ir automobilio. Užtenka bent truputį atsigręžti į kitus žmones. Pradėkime nuo šypsenos, pasisveikinimo, komplimento. Vienas žmogus nieko negali – jis yra sociumo dalis.
– Ką manėte sakydama Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui: „Miestas galėtų išspausti iš manęs daugiau naudos, panaudokite mane, nes aš vis tiek darysiu savo?“
– Mano tikslas – suvienyti žmones, šviesti, parodyti, kad galima gyventi darniai. Paskaitas aš skaitau ir skaitysiu. Jeigu prie šio švietimo prisidėtų ir miesto valdžia, garantuoju, kad Šiauliai ir be didelių investicijų galėtų tapti daug sėkmingesniu miestu.
Viskas priklauso nuo požiūrio. Kai į kampą įspraustas žmogus mano, kad jam niekas nieko neduoda, būna labai nusivylęs. Bet egzistuoja kitas, platesnis laukas: kai pats truputį atiduodi, tai ir kiti ateina į pagalbą.
Į politiką nebegrįš
– Minėjote, kad į jokią politinę partiją daugiau nestosite. Nusivylėte politinėmis partijomis?
– Nei politika, nei partijomis nenusivyliau. Bet manau, kad jas, kaip ir visuomenę, taip pat reikia mokyti ir šviesti. Su viena politine partija dėl mokymų jau esu susitarusi. Jeigu mokytis norės ir kitos, mokysiu ir kitas. Vienoje partijoje būti negaliu, nes priklausau visiems.
Balotiruotis rinkimuose irgi neketinu. Kai visuomenė nėra pasirengusi dirbti kartu, jai vadovauti reikia pagal senos sistemos principus, kurie man jau nebepriimtini. Jeigu visuomenė būtų bendruomeniškesnė, integrali, galima būtų galvoti, kaip vadovauti tokiai visuomenei.
Šiaulių universitetui – žalia šviesa
– Šiaulių universitetas (ŠU) išgyvena ne geriausius laikus. Kas, jūsų nuomone, laukia Šiaulių universiteto?
– Gaila, kad dabar ŠU buvo sąstingio laikotarpis, bet tai – dėsninga. Gyvename palyginimų pasaulyje, kad sužinotume, kas yra gerai, turime patirti, kas blogai.
Vadovybei linkėčiau greičiau pasitvirtinti universiteto statutą. Ką reiškia, kad ŠU neturi teisinių dokumentų? Vadinasi, pats netiki, kad yra universitetas?
Šiuo metu Europos Sąjunga priiminėja dokumentą dėl regioninių universitetų plėtros. Kad regioniniai universitetai turi aiškią ateitį lankydamasis ŠU pabrėžė ir švietimo bei mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠU yra regiono švietimo, kultūros židinys, suteikiantis miestui gyvybės, pritraukiantis jaunimo. Sunku įsivaizduoti didesnį miestą be aukštosios mokyklos, todėl Šiauliuose universitetas išliks.
ŠU turėtų labiau panaudoti virtualaus mokymo galimybes. Nuo šių metų rugsėjo diegiami integralaus mokymo principai irgi gali tapti ŠU „arkliuku“.
Kad universitetas suklestėtų, jam reikia rektoriaus su platesniu požiūriu, ne formalisto.
Jono TAMULIO nuotr.
VAIDMUO: „Kol moteris politikė būna antrame plane, ji gali išsilaikyti politikoje. Taip jau gamtos duota – galva vis dėlto yra vyras“, – sakė Vida Skačkauskaitė, išgyvenusi prieš ją suregztą vyrų „sąmokslą“, kai buvo nuversta iš merės posto.
MATYMAS: Buvusios Šiaulių miesto merės Vidos Skačkauskaitės nuomone, tik pasikeitus pačiai visuomenei žmonės gali tikėtis geresnės valdžios.
Vida Skačkauskaitė
1992–1995 metais ėjo Šiaulių miesto mero pavaduotojos, vėliau – laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės „Šiaulių skrydis“ direktoriaus pavaduotojos pareigas. 2000–2002 metais buvo Šiaulių miesto savivaldybės merė. Nuo 2002 metų – Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parko direktorė, dabar – Šiaulių universiteto dėstytoja.
1989 metais Šiaulių miesto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė, 1995–1998 metais LSDP Šiaulių skyriaus pirmininkė, 1999–2002 metais viena iš Naujosios sąjungos organizatorių, partijos pirmininko pavaduotoja.
1995–1997 metais – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė, 1997–2000 metais – Seimo narė, 2000–2003 metais dirbo Šiaulių miesto savivaldybės taryboje.
