Pamatai dvidešimt metų laukia varpinės

Pamatai dvidešimt metų laukia varpinės

Pamatai dvidešimt metų laukia varpinės

Prieš dvidešimt metų parapijos žmonių lėšomis ir talkomis buvo atstatyta Kiaunorių bažnyčia. Tąsyk, Kelmės rajono savivaldybei padedant, priešais bažnyčią buvo suprojektuota ir varpinė. Išlieti aukšti pamatai. Tačiau varpinės taip ir nesugebėta pastatyti. Erdvė tarp pamatų tapo šiukšlynu.

Savivaldybė neturi pinigų. Varpinės atstatymo entuziastai grasina ant pamatų betono luitų „įamžinti“ valdininkų pavardes.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Kiaunoriškiai rūpinosi bažnyčios atstatymu

1776 metais dvarponio Kiaunarskio pastatyta Kiaunorių Šv.Juozapo bažnyčia – labai graži, originali, panaši į Vilniaus katedrą. Tačiau ant įspūdingo kalno pasilypėjusią bažnyčią persekiojo nelaimės. Ji degė net tris kartus – 1912, 1917 ir 1951 metais.

Praėjus keturiems dešimtmečiams po paskutinio gaisro, 1989 – 1993 metais parapijiečių lėšomis ir talkomis bažnyčia buvo atstatyta.

Kaip pasakoja atstatymo darbus dar prisimenantis ir juose aktyviai dalyvavęs šiaulietis statybų inžinierius R.Urbonavičius, atstatymo iniciatorius buvo bažnyčios zakristijonas V.Šerys. Dviejų klasių išsilavinimo žmogus 1988 metais sugalvojo parašyti į Maskvą ir gauti 30 tūkstančių rublių bažnyčios atstatymui.

Lėšų tuomet aukojo aplinkiniai kolūkiai, vietos gyventojai, iš Kiaunorių kilę šiauliečiai, kėdainiškiai, tytuvėniškiai, net vienas lietuvis iš Kolumbijos.

Projektą be jokio atlyginimo parengė architektas H.Šilgalis. Skulptorius S. Kuzma sukūrė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.

Vietos gyventojai kartu su keturiomis dešimtimis iš Kiaunorių kilusių talkininkų, gyvenančių Šiauliuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose, nemokamai plušėjo 40 savaitgalių.

Patarimų ir kitokios paramos jiems tuomet negailėjo rajono vyriausioji architektė ir vadovai.

Bažnyčia buvo atstatyta. Sušvito naujomis spalvomis.

Suprojektuota ir varpinė

Priešais bažnyčią tuomet buvo suprojektuota ir varpinė. Jai išlieti aukšti gelžbetoniniai pamatai, kurie sudaro 35 procentus visos varpinės vertės. Tačiau pabaigti varpinę anuomet pritrūko ir lėšų, ir jėgų.

Tikėtasi, jog bažnyčios ir varpinės architektūriniu ansambliu susidomės paveldosaugininkai. Tačiau valdžios koridoriuose mieliau norėta atskirti bažnyčią nuo varpinės. Tikinčiuosius kviečia ant bažnyčios stogo užkeltas elektrinis varpas.

Erdvė tarp pamatų tapo šiukšlynu. Prieš modernų sakralinį objektą stovintys gelžbetonio blokai gadina vaizdą.

Iš Kiaunorių kilusio šiauliečio inžinieriaus R.Urbonavičiaus paskaičiavimais, atstatyti varpinei reikėtų tik 50 tūkstančių litų. Dar yra gyvų meistrų, kurie atstatinėjo Kiaunorių bažnyčią. Talkomis būtų galima darbuotis ir prie varpinės. Šiaulietis pasišovęs vėl organizuoti talkininkų darbus. Reikia lėšų tik medžiagoms.

Pinigų, deja, nėra. O su darbais delsti jau nėra kada. Geranoriški auksarankiai nebetenka jėgų. Kai kurie jau mirė. Senka ir varpinės atstatymo entuziastų energija.

„Jeigu dabar nepasinaudosime talkomis, vėliau teks skelbti konkursus, samdyti rangovus, kainuos pusę milijono vietoj 50 tūkstančių litų,“ – įsitikinęs R.Urbonavičius.

Treji metai susirašinėja su Savivaldybe

2010 metais Kiaunorių bažnyčios klebonas J.Bagdonas ir kaimo bendruomenės pirmininkė O. Vaičiulienė bei pusšimtis vietos gyventojų ir kiaunoriškių, gyvenančių kitur, raštu kreipėsi į tuometinį rajono merą K.Arvasevičių.

Savo rašte jie priminė, jog varpinės atstatymui žadėta lėšų iš Tytuvėnų seniūnijoje Kiškonių kaime kiaules auginančios danų bendrovės dukterinės įmonės „Sajas“ skiriamų lėšų kultūros objektams.

Kompensaciją danų bendrovė skiria už patirtus nemalonius kvapus, kai laukai laistomi kiaulių srutomis. O Kiaunorių gyvenvietė ypač dažnai kenčia dėl nemalonių kvapų, nes kaimyninėje Pašiaušėje tuo metu gyvavusi danų bendrovė „Luganta“ laistydavo savo laukus.

Tuomet rajono vadovas varpinės atstatymo šalininkų klausęs, kas svarbiau – ar pakeisti Pagryžuvio mokyklos langus, ar atstatyti varpinę. Niekas nesiginčijo, kad svarbiau mokykla.

Pažadėta apsvarstyti šį klausimą formuojant 2011 metų biudžetą. Tačiau ir 2011 metais lėšų varpinei nenumatyta.

Pasikeitus rajono valdžiai, kiaunoriškiai kreipėsi į naująjį merą Vaclovą Andrulį. Šįkart priminta, kad jo pirmtakai žadėjo skirti varpinei lėšų, likusių nuo Tytuvėnų vienuolyno atstatymo.

Naujasis meras atsakė, jog prašymas buvo svarstytas rajono Tarybos komitetų posėdžiuose. Tačiau dėl sunkios rajono savivaldybės finansinės padėties lėšų skirta tik biudžetinėms įstaigoms ir įstaigoms, kurių dalininkė yra savivaldybė. Varpinės atstatymui nuspręsta neskirti.

Vadovų pavardės ant betono luitų

Varpinės atstatymo iniciatoriai negali suprasti, kaip rajono biudžete negali atsirasti tokios nedidelės sumos – 50 tūkstančių litų. Juk žmonės pasiryžę dirbti veltui, kad tik atstatytų varpinę ir išsaugotų visą bažnytinio paveldo kompleksą.

Juos ypač papiktino informacija, jog Tytuvėnų ir Šaukėnų seniūnams lizingu ketinama pirkti automobilius, kurių vienas kainuoja gerokai brangiau negu atstatyti varpinei.

„Kaip gėdos lentoje išrašysime rajono vadovų pavardes ant varpinės pamatų betono luitų, – sako varpinės atstatymo šalininkai, niekaip nesuprantantys rajono vadovų požiūrio ir netesėtų pažadų. Pasak jų, buvęs vicemeras Z.Mačernius varpinės atstatymui žadėjęs ir 100 tūkstančių litų.

Jeigu biudžetas jau toks skurdus, tuomet reikia nugriauti jau dvidešimt metų prieš bažnyčią riogsančius varpinės pamatus, kad nebjaurotų vaizdo, ir tą istoriją pamiršti.

„Ne klebonai esam...“

Rajono meras V.Andrulis „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog šiemet iš biudžeto nebuvo įmanoma skirti lėšų nė vienai bažnyčiai.

„Ne klebonai esam. Negalime imti ir dėti pinigų iš kišenės į kišenę. Yra tvarka. Šiemet reikėjo sumokėti 50 tūkstančių savivaldybės dalį už Kražių bažnyčios atnaujinimą. Bet pinigų neturime.

Užvenčio klebonas priverstas bylinėtis teismuose, nes savivaldybė negalėjo sumokėti pažadėtų 20 tūkstančių už galimybių studijos parengimą.

Bent porą metų į priekį nematau jokių galimybių iš biudžeto paremti Kiaunorių varpinės statybą.“

Autorės nuotr.

BAŽNYČIA: Tikinčiųjų jėgomis ir talkomis prieš du dešimtmečius atstatyta Kiaunorių bažnyčia primena Vilniaus katedrą.

BAŽNYČIA: Tik savo entuziazmo ir užsispyrimo bei pasiaukojamo darbo dėka kiaunoriškiai turi bažnyčią.

GĖDA: Jau du dešimtmečius prieš bažnyčią riogsantys varpinės pamatus turėję atstoti betono luitai nepuošia bažnyčios prieigų ir Kiaunorių miestelio. Varpinės atstatymo entuziastai sako, jog ant jų reikėtų įrašyti statybos neparemiančių rajono vadovų pavardes.

NEPRITEKLIAI: Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis sako, jog biudžete nėra pinigų net pradėtiems projektams vykdyti.

BENDRUOMENĖ: Kiaunorių bendruomenės pirmininkės Onutės Vaičiulienės nuomone, varpinę reikėtų atstatyti, nes elektrinis varpas vargu, ar ilgai tarnaus. Jei biudžete nėra pinigų, galbūt reikėtų jų ieškoti per projektus.

SANDĖLIUKAS: Erdvė tarp varpinės pamatų blokų dabar paversta tarsi sandėliuku, tarsi šiukšlynu.