Naujausios
Tradiciniai kursai žada netradicinių užsiėmimų
Kelmėje prasidėjo 26-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai. Be jau įprastų sekcijų (žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, kankliavimo, šokių, žaidimų, ratelių, pynimo iš vytelių, šiaudelių, audimo staklėmis ir juostų, keramikos, kaukių drožybos, akmens tašymo ir kitų) kursų dalyviai, kurių šiemet susirinko daugiau kaip 200, pirmą sykį galės pasimokyti folkroko.
Numatyta surengti vizualinės antropologijos filmų vakarą, pristatyti septintąjį Lietuvos puodžių karalių Algimantą Tamašauską iš Kuršėnų ir jo darbus autorinėje parodoje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kursai jaunėja ir gausėja
26-ųjų žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje – seniausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.
Pasak atidarymo šventę vedusio Kelmės kultūros centro direktoriaus Arno Arlausko, kursai jaunėja ir gausėja.
Šiemet į kursus susirinko daugiau kaip 250 dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių ir užsienio šalių. Tarp dalyvių – nemažai jaunimo.
„Per daugiau kaip ketvirtį amžiaus mes, šių kursų organizatoriai, supratome, kaip nelengva būti pirmiems. Kelmėje 1989 metais buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje etninės kultūros centras, tuomet neaiškus darinys kultūros padangėje. Kelmės rajone surinktas etninės kultūros fondas, ne visi rajonai tuo gali pasigirti. Pernai Kelmėje atidarytas Amatų centras“, – sakė A. Arlauskas.
Šiais metais tradiciniuose kursuose numatyta naujovių. Pirmą kartą veiks folk-roko sekcija, kuriai vadovaus kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas, grupės „Thundertale“ narys Jonas Chockevičius.
Po atviru dangumi, Kultūros centro aikštėje kviečiama į vizualinės antropologijos filmų vakarą „Pasiruokavima“.
Prisiminta kursų istorija
Išskirtiniu reiškiniu ne tik Kelmės padangėje galima vadinti ir populiarumo neprarandančius kursus, kurių įkvėpėjas buvo dabartinis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros profesorius Romualdas Apanavičius.
„Galime tik pasidžiaugti nuo 1988 metų Kelmėje vykstančiais kursais, nes tokių renginių daugiau nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Kursai – rimtas etninės kultūros gaivinimo židinys“, – sakė R. Apanavičius.
Kursai sukurti pagal Švedijos ir Suomijos pavyzdį. Per intensyvius kursus, trunkančius tris-keturias dienas, pasak profesoriaus, gaunamas nedidelis, bet solidus studijų modulis.
Kursuose turi galimybę pasirodyti įvairūs kolektyvai, skaitomos paskaitos, būtinai surengiama dalyvių darbų paroda ir koncertas, vyksta vakaronės.
Pabaigtuvėms – paroda ir koncertas
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas dėkojo visiems kursų dalyviams, suvažiuojantiems į Kelmę iš įvairių Lietuvos vietovių bei užsienio.
Kursuose 12 metų dalyvauja Karaliaučiaus lietuviai, šeštus metus – grupė žmonių iš Šilalės.
Pirmą sykį taką į kursus pramynė Kelmės samariečiai, Panevėžio bendruomenių rūmų jaunimo grupė.
Kursai truks iki penktadienio, baigsis dalyvių darbų paroda ir koncertu.
Autorės nuotr.
NAUJOVĖ: Pirmą sykį veiksiančiai folk-roko muzikavimo sekcijai vadovaus kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas, grupės „Thundertale“ narys Jonas Chockevičius (antras iš kairės).
DALYVIAI: Į 26-uosius kursus Kelmėje šiemet susirinko daugiau kaip 250 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių ir užsienio.
