Naujausios
Regbininkai mokėsi žaisti ritinį
Vienas iš V tarptautinio folkloro festivalio „Saulės žiedas“ renginių vyko Šiaulių Didždvario gimnazijos lauko stadione, kur „Saulėtekio“ gimnazistai žaisti ritinį (ripką) mokė „Baltijos štormo“ komandos regbininkus.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Rusams žaidimas patiko
Jungtinės lietuvių ir rusų komandos „Baltijos štormas“ regbininkai mokėsi žaisti ripką. Ja ypač susidomėjo regbininkai iš Kaliningrado srities.
„Įdomus žaidimas, net keista, kad su medinėmis rankų darbo lazdomis ir mediniu ritiniu galima taip linksmai leisti laiką“, – stebėjosi ripka susižavėję kaliningradiečiai.
Regbininkus ritinio taisyklių mokė „Saulėtekio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas Jonas Klapatauskis. O jo treniruojami „Saulėtekio“ gimnazistai pademonstravo, kaip yra žaidžiama ripka.
Mokytojo teigimu, 5–6 žaidėjai sustoja vienas prieš kitą ir priešininkui meta medinį arba plastikinį ritinį, kurį varžovas privalo atmušti tik lazda, kad nebūtų traumų. Nuo tos vietos, kur ritinys paliečiamas lazda, ritinys metamas į priekį varžovų komandai.
Regbininkams pavyko greitai perprasti šias žaidimo taisykles: ritiniui prariedėjus pro galinę liniją, – pelnomas vienas taškas.
Jei ripka įrieda į vartus – trys taškai, o besiginančiai komandai ritinį priėmus ne su lazda, bet palietus koja, ar nusviedus ritinį toliau nei 10 metrų, yra skiriamas 16 metrų baudinys, kurį vartininkui meta žaidėjas. Jei ritinys prarieda pro vartus pelnomi dar du taškai.
Žaidė ir Vytautas Didysis
J. Klapatauskio teigimu, ripka Lietuvoje buvo žaidžiama nuo šešioliktojo amžiaus. Vytautas Didysis šį žaidimą naudojo, mokydamas karinių strategijų.
„Ritinį labai mėgo žaisti kaimo vaikai. Medinėmis lazdomis taip pat medinį, kartais metalu kaustytą, ritinį jie mėtydavo ant vieškelio ar pievos. Dažnai žaisdavo kaimas prieš kaimą. Laimėdavo tas, kuris išstumdavo priešininkus už pažymėtų ribų. Kaimas kaimą nustumdavo net 5 km“, – pasakojo mokytojas.
Mūsų protėviai ripką žaisdavo net per laidotuves, siekdami išblaškyti liūdną nuotaiką, nes tikėjo, jog nuo ašarų rūdija mirusiųjų ginklai.
Stengsis įsitvirtinti
Ripką J. Klapatauskio vadovaujami šiauliečiai žaidė Prezidentūros kiemelyje prieš pasaulio sporto TAFISA žaidynes ir jų atidarymo metu. Sulaukę susidomėjimo, šiauliečiai nori žaidimą populiarinti, kad turėtų su kuo varžytis ir tobulinti įgūdžius.
„Valdžia šiam seniausiam lietuvių žaidimui neskiria pakankamai dėmesio. Mes patys gaminamės lazdas. Drožiu aš pats, padeda ir darbų mokytojas“, – sakė penktus metus ripką“ propaguojantis J. Klapatauskis.
Medžiagos brangios, neretai ripkininkai perka spausto medžio lakštus, kurių vienas kainuoja iki 300 litų. Jeigu drožiama medinė lazda, tada pasirenkamas tam labiausiai tinkąs obels medis.
Užsidarius Kauno „Inkaro“ fabrikui, kur buvo gaminami plastikiniai 700 gramų sveriantys ritiniai, išaugo ir jų kaina.
J. Klapatauskis tariasi su „Klevo“ sporto mokykla, kad ripkos būtų mokoma greta regbio ir žolės riedulio.
„Klevo“ direktorius Svajūnas Mikalčius yra pasiryžęs padėti.
„Mes privalome išsaugoti tai, kas yra sava. Savo tradicijas reikia branginti, jei jų negerbiame, tai nereikalaukime, kad gerbtų ir kiti“, – sakė direktorius, primindamas, kad valstybės įvaizdžiui gerinti yra išleidžiami milijonai litų, o šiam unikaliam tautiniam žaidimui paremti nerandama ir kelių šimtų.
Autorės nuotr.
ŽAIDIMAS: Rusų regbininkams patiko lietuviška ripka.
POPULIARINIMAS: Ritinį žaidžiantys „Saulėtekio“ gimnazistai populiarina šį žaidimą įvairiuose renginiuose.
