Naujausios
Bankams vis negana
Kai kurie bankai pavasarį padidino įkainius už paslaugas, nuo liepos jų pavyzdžiu pasekė ir „Swedbank“. Pavyzdžiui, mokantieji už komunalines paslaugas jam turės pakloti beveik trigubai daugiau – nebe 3, o net 8 litus. Be to, daugelis bankų apmokestino pinigų iš mokėjimo kortelių išgryninimo operacijas. Jų pėdomis pasekė ir „Swedbank“. Ekonomistų teigimu, visi šie žingsniai daromi tik tam, kad bankai susižertų dar daugiau pelno.
 |
| "Swedbank" prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelis Volfas. ELTA nuotr. |
Tai bent kainos
Visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai užpernai kartu uždirbo 1,1 mlrd. litų, o tai – artimas rekordiniam bankų pelnui rodiklis ekonomikos augimo laikais 2007–aisiais. Beje, Lietuvos bankas skelbia, kad vien už mokėjimo kortelių aptarnavimą, įmokas už komunalines paslaugas, valiutos keitimą ir panašias paslaugas bankai susižėrė beveik 600 mln. litų. Analogiška praėjusių metų statistika, deja, kol kas neskelbiama.
Kad už šalutines paslaugas bankai tiek susirenka – nieko keisto. Bankai už menkiausią darbelį lupa didžiulius pinigus. Štai už pervedimus užsienio valiuta imama nuo 30 iki net 100 litų, už valiutos keitimo operaciją – iki 4 litų, įmokos už paslaugas kainuodavo iki 5 litų, grynųjų pinigų operacijos litais – vidutiniškai 0,8 proc. operacijos vertės, bet ne mažiau nei 2–5 litai priklausomai nuo banko.
Brangina ir toliau
Negana to, bankai ir toliau brangina savo paslaugas. Pavasarį taip pasielgė DNB, o nuo liepos 1-osios – „Swedbank“. Mokesčius už komunalines paslaugas grynaisiais pastarasis jau priima nebe už 3, o net už 8 litus. Įmoka į valstybės ir savivaldybių biudžetus pabrango net 4 kartus – nuo 2 iki 8 litų. Paprastas pervedimas brango nuo 2 iki 5 litų. Apmokestinta net ir atliktos operacijos paieška banko informacinėse sistemose. Buvusi nemokama paslauga dabar kainuoja 10 litų. Negana to, „Swedbank“ bankomatuose dabar jau nemokamai išgryninti galima nebe 5 tūkst. o tik 2 tūkst. litų, o didesnei sumai taikomas 0,4 proc. mokestis nuo išgryninamų pinigų kiekio. Dauguma kitų bankų irgi apmokestino pinigų iš kortelių išgryninimą. Vienintelis Šiaulių bankas vieną savo paslaugą atpigino: susimokėti grynaisiais už komunalines paslaugas jame kainuoja 70 centų.
Pasyvi pozicija
Deja, iš komercinių bankų veiklą kontroliuojančio Lietuvos banko žmonės pagalbos tikėtis negali. Jo vadovas Vitas Vasiliauskas, paklaustas, ar bus kas nors daroma, kad komercinių bankų paslaugos imtų pigti arba bent nebebrangtų, anksčiau yra sakęs, kad vienintelis kovos su tuo būdas – Lietuvos banko tinklalapyje pateikta vieša informacija apie visus įkainius. Kitų svertų jis esą neturi, nes bankų įkainių reguliuoti negali. O dabar jis sako, kad tik konkurencija tarp kredito įstaigų gali pakeisti situaciją.
„Vienintelis būdas piginti paslaugas yra konkurencija. Be jokios abejonės, mes visais būdais skatiname konkurenciją, naujų rinkos žaidėjų atėjimą. Tačiau atsižvelgiant į tarptautinę finansinę situaciją tikėtis naujų žaidėjų būtų gana sudėtinga. Antras dalykas – naujų paslaugų teikėjų atsiradimas šalia kredito įstaigų. Mano galva, mokėjimo įstaigų rinka auga ir atima gana reikšmingą mokėjimo paslaugų rinkos dalį iš bankų. Manau, kad tas veiksnys turėtų prisidėti prie visos rinkos konkurencingumo“, – užvakar tepasakė V. Vasiliauskas.
Apsimeta filantropais
„Swedbank“ komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė tvirtino, kad bankas paslaugas brangina ir apmokestino pinigų išgryninimo operaciją... siekdamas naudos klientams ir valstybei.
„Mūsų klientai vis dažniau atsiskaito ne grynaisiais, o mokėjimo kortelėmis, mes šitais žingsniais ir skatiname tokį jų elgesį. Gryninti dideles sumas yra nesaugu. Jeigu prarandate mokėjimo kortelę, pinigai išlieka saugūs, o su prarastais grynaisiais teks atsisveikinti visam laikui. Be to, grynieji pinigai yra terpė šešėlinei ekonomikai, todėl mes bandome prisidėti prie jos mažinimo“, – dėstė O. Barkauskaitė.
Už kiekvieną atsiskaitymą kortele parduotuvėje, kavinėje ar kur kitur bankams byra komisiniai. Tačiau „Swedbank“ atstovė dievagojosi, esą skatinimas naudotis elektroniniais pinigais su tuo nėra susijęs.
„Jūs kalbate apie vieną, o mes – apie kitą. Elektroninėmis sąskaitomis naudotis yra daug patogiau“, – tvirtino O.Barkauskaitė.
Siekia didesnio pelno
Tačiau ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys nelinkęs tikėti kilniais bankų tikslais.
„Aišku, grynųjų pinigų apyvartos mažinimas gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Tačiau, be abejo, bankai labai suinteresuoti didinti negrynųjų pinigų apyvartą dėl kitų priežasčių. Pirmiausia grynųjų pinigų operacijos jiems daugiau kainuoja: reikia daugiau apsaugos, reikia daugiau darbuotojų, saugyklų, važinėti į bankomatus ir t.t. Mažindamas grynųjų pinigų apyvartą, bankas gerokai sutaupo išlaidų. Antras dalykas – didindamas įvairių elektroninių atsiskaitymų kiekį jis daug daugiau užsidirba. Juk perkant parduotuvėse už kiekvieną operaciją bankas gauna mokestį. Todėl ir stengiamasi didinti elektroninių paslaugų skaičių“, – paaiškino ekonomistas.
Pasak jo, gyvenimas be grynųjų pinigų nėra įsivaizduojamas.
„Pavyzdžiui, kaimynui šuo išlaužė gėles. Reikia kompensuoti. Negi dabar eisi į banką ir į kaimyno sąskaitą pervesi pinigus? Tai ir laikas, ir papildomos išlaidos, o atsiskaitymas grynaisiais nekainuoja. Be to, kai kurie bankai (nežinau, ar taip yra dabar, bet buvo), pavyzdžiui, SEB, taikydavo dvigubą apmokestinimą. Kai kas nors norėdavo pasipildyti sąskaitą, bankas imdavo komisinį už įskaitymą, o paskui imdavo ir nuo išgryninimo ar pervedimo“, – stebėjosi A. Rudys.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
