Naujausios
„Snoro“ bankas dar papurtys iždą
Aukščiausiasis Teismas pateikė sprendimą pirmojoje byloje dėl „Snoro“ indėlio sertifikato įsigijimo. Galutine ir neskundžiama nutartimi teismas patvirtino banko kliento teisę atgauti visus už jį sumokėtus pinigus iš Indėlių draudimo fondo. Valstybei, iki šiol nepripažinusiai indėlių sertifikatų draustais, greičiausiai nepavyks išsisukti nuo jų kompensavimo, bent jau neprofesionaliems žlugusio „Snoro“ klientams.
 |
| Bankrutuojančio banko "Snoras" administratorius Neilas Kuperis ELTA nuotr. |
Žmonės buvo suklaidinti
Pirmoji „Snoro“ indėlio sertifikato byla baigėsi klientės pergale – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalės jai išmokėti apie 26 tūkst. litų draudimo išmoką.
Kaip išplatintame pranešime teigė advokatės Redos Žabolienės kontoros METIDA advokatas Vilius Martišius, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis taps precedentu kitoms byloms, kuriose nagrinėjami panašūs „Snoro“ kreditorių ieškiniai.
Teismas pripažino, kad bankas tinkamai neinformavo klientų apie siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir net sudarė pagrindą neprofesionaliam klientui susiformuoti įsitikinimą, jog indėlio sertifikatui yra taikoma draudimo apsauga. O kadangi ieškovė buvo suklaidinta, sutartis pripažinta negaliojančia.
Tačiau, pasak V.Martišiaus, nereikėtų manyti, kad nuo šiol visi indėlių sertifikatai bus laikomi apdraustais indėlių draudimu ar kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus automatiškai taikoma visiems „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkėjams.
Kiekvienas klientas, kurio istorija buvo analogiška ar panaši, turi kreiptis į teismą ir įrodyti, kad jis taip pat buvo suklaidintas.
Reikalavimai – iki 7 mln. litų
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas šį teismo precedentą laiko labai svarbiu, nes jis atgaivino viltį atgauti prarastus pinigus ir tiems „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkėjams, kurie šią viltį jau buvo palaidoję.
„Džiugu ir dėl to, kad teismams šiuo atveju nėra daroma įtaka ar jie nėra politizuoti, esą valstybės labui galima nuskriausti jos žmones, – „Respublikai“ sakė D. Arlauskas. – Teismai įvertino, kad klientai, neturintys finansinio išsilavinimo, negalėjo įvertinti rizikos ir aklai tikėjo tuo, kas jiems sakoma“.
Asociacija Vilniaus apygardos teismui yra pateikusi daugiau negu 10 kolektyvinių ieškinių. Jie visi suplaukia vienam teisėjui – Andžejui Maciejevskiui. Du ieškiniai, pateikti pernai lapkritį, bus nagrinėjami šio mėnesio pabaigoje.
Visų ieškinių turinys panašus – siekiama, kad „Snoro“ indėlių sertifikatai ir obligacijos būtų pripažinti draudžiamais „Indėlių ir investicijų draudime“. Bendra ieškinių suma – maždaug 6–7 mln. litų, mat kol kas asociacijai priklauso tik apie 3000 fizinių asmenų – 15 proc. visų nukentėjusiųjų nuo „Snoro“ bankroto. Žmonės raginami nesėdėti sudėjus rankų, teikti ieškinius, nes po 3 m. nuo bankroto paskelbimo sueis senatis, ir tokios galimybės nebeliks.
Juridiniai asmenys, tarp jų ir valstybės įmonės, „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkusios už keletą ar net keliasdešimt milijonų litų, kol kas į kolektyvinius ieškinius nėra įtraukiami.
Brangiai apmokamas išpardavimas
Neoficialiais duomenimis, indėlių sertifikatų „Snoras“ buvo išplatinęs už maždaug 300 mln. litų.
Jeigu „Indėlių ir investicijų draudimui“ tektų kompensuoti bent pusę minėtų sumų, įmonei vėl tektų lįsti į valstybės kišenę, nors dar visiškai neaišku, ar pavyks pardavus bankrutavusio „Snoro“ turtą atgauti beveik 4 mlrd. litų indėlininkams pervestų draudimo išmokų.
Bankroto administratoriui Nilui Kuperiui per metus ir tris mėnesius pavyko grąžinti tik 1,5 mlrd. litų. Kreditorių tokie tempai visai nedžiugina, kaip ir milžiniškos administratoriaus ir jo konsultantų išlaidos.
„Negalima sakyti, kad tai ponas Kuperis sugrąžino tas lėšas. Turėtų būti išskirta, kiek pinigų sugrįžta natūraliai, kai žmonės moka paskolų įmokas, nepriklausomai nuo to, ar ponas Kuperis dirbtų, ar nedirbtų“, – teigė D. Arlauskas.
Jo galva, bankroto administratoriui turėtų būti mokama ne už laiką, o už konkrečius darbo rezultatus – ką jis sugebėjo ištraukti iš labai giliai ir gudriai paslėptų sąskaitų, investicijų ir pan. O, pavyzdžiui, parduoti turtą, kuris niekur nebuvo dingęs, pakanka ir eilinio teisininko kvalifikacijos.
KOMENTARAS
Bronius BRADAUSKAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:
– Kadangi sprendimas priimtas Aukščiausiojo Teismo, o teisminė praktika tuo precedentu naudosis, vadinasi, dar apie 200–300 mln. litų valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ teks kompensuoti „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojams. Žinome, kad Indėlių draudimo fonde pinigų nėra, tik 3 mlrd. litų skylė, tai reiškia, kad valstybei reikės arba skolintis, arba sukrapštyti iš biudžeto. Sakot, jis ne guminis? O, „litvinai“ labai turtingi, kiek tik nori gali pinigų padalyti. Į visas keturias puses – vienam bankui, kitam, kredito unijoms, kam tik prireiks. Man regis, čia mes jau net Arabų Emyratus toli pralenkiam.
Garantuotai dabar paskui tą laimėtą bylą išsirikiuos visa grandinė. Ir mes turėsime palaikyti tuos žmones – kitaip neišeina, jeigu jau teismas nusprendė. Tik valstybės iždui tai labai liūdna perspektyva tikėtina.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
