Naujausios
Teisėjas A. Vilbikas apie teisėją P. Bugailiškį
Vakar šiaulietis teisininkas Alfredas Vilbikas „Laiptų galerijoje“ pristatė dokumentų parodą „Iš teisėjo P. Bugailiškio gyvenimo“. Ekspozicijoje autorius pateikė ir niekur neskelbtų dokumentų ir nuotraukų iš teisinės P. Bugailiškio darbo praktikos 1919 –1944 metais. Ekspozicija skiriama P. Bugailiškio 130-osioms gimimo metinėms.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
P. Bugailiškio „konkurentas“
„Jūs esate tikras P. Bugailiškio konkurentas“, – taip teisėjo Alfredo Vilbiko veiklą įvertino teisininkė, Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė.
Ne vienas parodos lankytojas stebėjosi, kada ir kaip 60-ąjį jubiliejų pasitinkantis Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. Vilbikas sugebėjo nuveikti tiek darbų. „Laiptų galerijoje“ jis pristatė savo knygas: „Visuomenė ir policija“, „Stabdyk nusikalstamumą“, „Ginklai, sauga, antspaudai, pirotechnika“, dvi „Šiaulių apygardos teismų istorijos“ dalis, „Teismai ir teisėjai Lietuvoje 1918-2008“, „Šeimos ir socialinė teisė“ ir skyrių „Teisėsauga“ Šiaulių metraštyje.
Galerijoje dar pristatoma A. Vilbiko lietuviškų pinigų kolekcija (1991-2013).
Pirmasis teisėjas Šiaulių apskrityje
P. Bugailiškis buvo kultūros draugijų steigėjas ir vadovas, atkūrus nepriklausomą Lietuvą Šiaulių krašte redagavo žurnalą „Sietynas“, vėliau mėnesinį žurnalą „Kultūra“. 1927 metais įsteigė Šiaulių kraštotyros draugiją ir „Aušros“ muziejų, nuo 1930 metų pradėjo leisti „Šiaulių metraštį“.
„Mažiausiai plačiajai visuomenei yra žinoma P. Bugailiškio teisinė veikla. Jis – pirmasis teisėjas, paskirtas Šiaulių apskrityje, ir vienas pirmųjų Lietuvoje“, – atidarydamas parodą sakė A. Vilbikas.
Iš įvairių šaltinių surinkti parodos eksponatai liudija buvus du P. Bugailiškio teisinės veiklos etapus. Pirmasis, kai 1918 metų gruodžio 15 dieną jis buvo paskirtas taikos teisėju ir šias pareigas ėjo iki 1922 metų. Antrasis, kai buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo vicepirmininku.
Būdamas taikos teisėju P. Bugailiškis be pagalbininkų dirbo ir tardytojo, notaro, net valstybės gynėjo darbą. Kadangi organizuojant teismo darbą reikėjo žengti pirmuosius žingsnius, taikos teisėjui teko vadovautis savo išmanymu ir iniciatyva.
Dokumentai liudija, kad perėmęs teismą P. Bugailiškis tuoj pat sudarė jo išlaikymo sąmatą, kurią kartu su teismo ir kalėjimo perėmimo aktais išsiuntė teisingumo ministrui Petrui Leonui. Tai buvo pirmas pranešimas iš paskirtųjų teisėjų apie vietos teismo būklę.
Norėjo atsidėti visuomeninei veiklai
A. Vilbiko žodžiais, 1922 metų rugpjūčio 3 dieną P. Bugailiškis pateikė prašymą teisingumo ministrui, kad negali eiti jam pavestų Šiaulių apygardos teismo vicepirmininko pareigų, nes nori atsidėti savo kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Tačiau po vienerių metų jis pakartotinai paskirtas į Šiaulių apygardos teismą vicepirmininku ir dirbo juo iki 1939 metų lapkričio. Atgavus Vilniaus kraštą, P. Bugailiškis paskirtas Vilniaus apygardos teismo pirmininku.
P. Bugailiškiui 1939 metais dar dirbant Šiaulių apygardos teisme, teismo kandidatu buvo priimami žmonės su viduriniu išsilavinimu, mokantys gerai skaityti ir rašyti, ne jaunesni kaip 20 metų. Kandidatai gaudavo už etatą 800 auksinų algą. 1939 metais etatiniais teismo kandidatais buvo ir seserys Danutė bei Gražbylė Venclauskaitės.
Jono TAMULIO nuotr.
TEISMAS: Alfredas Vilbikas rodė parodos lankytojams 1920 metais darytą Šiaulių taikos teismo nuotrauką. Šalia teisėjo P. Bugailiškio sėdi ne tik raštininkas, mašininkė, sekretorė, bet ir valytoja – visas draugiškas teismo kolektyvas.
ALGOS: Vienas iš parodos eksponatų – Šiaulių apskrities I nuovados teismo 1920 m. algų lapas. Teismo teisėjo alga – 1300 auksinų, teismo sekretoriaus – 700 auksinų, raštininko – 400 auksinų.
MONETOS: Parodos lankytojams Alfredo Vilbiko pristatytoje lietuviškų pinigų kolekcijoje didelę dalį sudaro proginės monetos: nuo pirmosios 10 litų, skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skyddžio per Atlantą 60-osioms metinėms iki 2013 metais išleistos 25 litų nominalo spalvotos apyvartinės monetos Lietuvos Sąjūdžio 25-ečiui.
