Naujausios
Kova su alkoholizmu virto kova su kosmetika
Kosmetinis spiritas, odekolonas bei losjonas šalies kioskuose yra paklausiausia prekė. Nors Seime dar balandį pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms pritarta, svarstymo data miglota. Tuo metu kioskininkai jaučiasi diskriminuojami ir teigia, jog draudimai problemos neišspręs.
 |
| Kosmetiniai spiritai, burnos skalavimo skysčiai ar odekolonai ir toliau puikuojasi matomiausiose klientams kioskų vitrinų vietose. Stasio Žumbio nuotr. |
Pigus svaiginimasis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, net 7 proc. visos alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį, o visa spiritinių gėrimų šešėlinė rinka sudaro apie 33 procentus.
Po to, kai lapkričio 29–ąją „Vakaro žinios“ atliko tyrimą, kam ir kiek dažnai parduodami alkoholio surogatai, problema iš mirties taško pajudėjo, bet ir vėl sustingo. Dar tada paaiškėjo, jog 2,3 lito kainuojantis kosmetinis spiritas kas antro kiosko kliento ar paauglio pirkinys.
Šie skysčiai nepalyginti pigesni už alkoholį – 250 ml talpos buteliukas kosmetinio spirito, nepriklausomai nuo skonio ir kvapo, kainuoja 2–2,5 lito, šiek tiek didesnės talpos burnos skalavimo skysčio buteliukas – apie 3,5–4 litus. Juos dažniausiai perka ir vartoja mažas pajamas gaunantys žmonės.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip 90 proc. šių produktų yra geriama, o ne naudojama pagal jų paskirtį. Pernai „Nortstat“ atliktos apklausos duomenimis, kosmetinį spiritą Lietuvoje išgeria 100 proc., burnos skalavimo skystį – 95 proc., o odekoloną – 66 proc. juos perkančių vartotojų.
Pasak Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovo Romo Apulskio, yra specialiu užsakymu gaminamas kosmetinis spiritas, kuriame yra nedaug denatūratų, tai yra – nuodų, kurie kenkia sveikatai, nors ir nenuvaro į kapus.
„Tuo yra prekiaujama viešai, visi žino, kad tai nuodinga, bet prieinamumas laisvas“, – stebėjosi R. Apulskis.
Laukia svarstymo
Nors Seime pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti kioskuose prekiauti odekolonu ir losjonu, pritarta, nesulaukiama svarstymo žingsnio. Net į savo rankas perėmusi įstatymo pataisas parlamentarė Agnė Bilotaitė negalėjo pasakyti, kada Seimas ketina svarstyti minėtą projektą.
Įstatymų pataisomis siekiama uždrausti „nuo laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose parduoti technologinius, parfumerijos, kosmetikos skysčius, buitinės chemijos pramonės gaminius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 proc.“ Taip pat nustatoma atsakomybė juridiniams asmenims už tokio draudimo pažeidimą.
„Seimui įstatymų pataisos pateiktos svarstymui ir jų likimas priklausys nuo sveikatos ir ekonomikos komitetų“, – teigė A.Bilotaitė.
„Pirmiausia yra draudimas jais prekiauti kioskuose, ten yra pagrindinė problema. Visiems žinoma, kad kosmetinis spiritas vartojamas tikrai ne veidui tonizuoti, bet svaigintis. Ir uždraudžiant prekiauti kioskuose būtų išspręsta problema. Jeigu būtų uždrausta visur, tai paliestų ir prekybos centrus, kurie prekiauja kvepalais“, – patikino parlamentarė.
Priešinasi, pasak A. Bilotaitės, tik kioskininkai, kurie draudimą įvardija kaip diskriminaciją: „Jie supranta, kad žmonės perka minėtus gaminius svaiginimuisi, bet jiems tai nerūpi.“
A. Bilotaitės teigimu, užtenka vieno žingsnio (uždrausti skysčių, kurių tūryje yra daugiau kaip 20 proc. alkoholio, prekybą kioskuose ir kituose laikinuose statiniuose), kad problema būtų išspręsta.
Draudimai nepadės
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė įsitikinusi, jog draudimai nieko neišgelbės ir geriančiųjų odekolonus skaičiaus nesumažins.
„Žinoma, neigiamai vertinu, kad tam tikri mūsų visuomenės nariai, tam tikras priemones vartoja ne pagal paskirtį, tačiau draudimas tų priemonių jų neparduodant tik kioskuose – nieko nepakeis. O jeigu norima drausti, reikėtų tai daryti visur“, – siūlė moteris.
Z. Sorokienė priminė alaus uždraudimą kioskuose.
„Ar pas mus sumažėjo alaus vartotojų? Ar sumažėjo triukšmaujančių, prisigėrusių vidury dienos? Ar sumažėjo nepilnamečių prieinamumas nusipirkti alkoholį?“ – retoriškai klausė ji.
Z. Sorokienė įsitikinusi, jog net ir uždraudus pardavinėti odekolonus, kosmetinius spiritus, žmonės ras kitų pakaitalų.
„Problema sprendžiama ne iš tos pusės, reikia kovoti su alkoholizmo problema, o ne drausti viską visur ir visada“, – konstatavo smulkiųjų verslininkų atstovė.
KOMENTARAS
Laima GRUZDYTĖ, apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja:
– Problema yra ne tik tai, kad jie yra nuodingi ir toksiški, o tai kad jie naudojami kaip alkoholio pakaitalai. Kad jie sukeltų ūminius apsinuodijimus, keliančius pavojų gyvybei – nėra. Esmė ta, kad tai yra elementarus didelis ir nebrangus alkoholio vartojimas.
Kosmetinių spiritų, odekolonų, kitų panašių priemonių yra lengvas prieinamumas. Pavyzdžiui, alkoholiui taikomi akcizai, kainos gana aukštos, ribojamos pardavimo valandos, vietos. Minėti gaminiai pigūs ir juos renkasi dažniausiai tam tikra žmonių grupė. Dažniausia gėrimas vartojamas svaiginimosi tikslais, bet ne kaip kosmetinė priemonė.
Įstatymiškai nėra taip paprasta juos uždrausti, nes jie yra traktuojami ne kaip alkoholis, bet kaip kosmetikos prekė. Be to, tai kertasi su Europos teisės aktais. Teisiškai juos suvaldyti daug sudėtingiau nei alkoholio vartojimą.
Bet kokiu atveju kuo mažesnis bus prieinamumas ir mažesnė galimybė įsigyti, tuo mažesnis kiekis bus išgeriamas. Tai pirminė prevencija ir tikimasi, jog tai būtų žingsnis į priekį. Bet alkoholizmo problemos tai neišspręs, reikalingas sisteminis darbas su tuo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
