Ar dvasininkams reikėtų triskart didinti pensiją?

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Ar dvasininkams reikėtų triskart didinti pensiją?

Grupė Seimo narių siūlo didinti pensijas šiuo metu valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus. Mokėti ne 360 litų, o 1080 litų valstybės šalpos išmokų. Ar valstybė turėtų tuo pasirūpinti?

„Būtų socialinis teisingumas“

Saulius MATULIS, kunigas, Šiaulių vyskupijos kurijos generalvikaras:

– Kaip pažiūrėsit. Jeigu dvasininkai dirba šviečiamąjį darbą, jeigu pedagogai gauna didesnes pensijas, o mes gyvename iš žmonių aukų, tai tokia mūsų pensija – juokinga.

Didinti pensijas būtų socialinis teisingumas. Siūlymas didinti triskart gal drastiškai nuskambėjo, tegu būna du kartus didesnės.

Dvasininkai yra menkiausiai aprūpinama socialinė grupė. Ar padidinta pensija gali sukiršinti žmones? Šiais laikais yra daug dalykų, kurie gali sukiršinti. Priklauso nuo pačių žmonių, požiūrio, nuo išsilavinimo.

Būna, kad kunigai gyvena skurde. Nė vienas kunigas nėra apsaugotas nuo ligos. Žinome, kiek kainuoja vaistai. Ką reiškia skurdas? Vienas žmogus skursta daugiau savo gyvenimo būdu, kitas skursta dėl nepritekliaus.

Jeigu mes gyvename valstybėje, tai kur tada valstybė? Mes ne tos pačios Lietuvos piliečiai? Mes esame atskirti?

Jūs už 300 litų išgyventumėte? Aišku, ne.

Kunigas išeina į pensiją 75–erių metų. Ačiū Dievui, jeigu tas kunigas dar yra sveikas, dar gali aukoti šventąsias mišias. Gauna stipendiją ir išgyvena, o jeigu invalidas, insultas ištinka, tai viskas. Tada bažnyčia sau, o valstybė sau.

Jono TAMULIO nuotr.

KUNIGAS: Šiaulių vyskupijos kunigas Saulius Matulis už pensijų didinimą: „Žmonės, kurie mąsto plačiau, supranta, kokį šviečiamąjį, kultūrinį, religinį darbą daro bažnyčia, praktiškai ugdo Lietuvos piliečius.“

Kai kurie politikai nori įsiteikti kunigams

Romas LAZUTKA, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius:

– Ne. Kažkas nori būti šventesnis, įsiteikti kunigams. Bažnyčia visai šito neprašo. Kai kurie politikai nori įtikti dvasininkams. Jie neužmiršta privilegijuotųjų visuomenės, kurioje buvo laikoma, kad tam tikros grupės žmonių nusipelnė gyventi geriau.

Demokratinėje visuomenėje visi yra lygūs. Tie, kurie „Sodroje“ užsidirbo pensiją, gauna didesnę, kurie nebuvo drausti – gauna kuklią. Jeigu kažkam pensija per maža, ją reikia didinti visiems.

Šalpos pensijos yra visiems, kurie negauna „Sodros“ arba valstybinių pensijų, taip pat kai kurioms kitoms grupėms. Tarkim, ūkininkai socialiai nedraudžiami Lietuvoje. Jis bankrutuoja ir nieko senatvėje neturi, gyvena iš šalpos pensijos. Kunigas niekuo nesiskiria nuo ūkininko, bet jis nesiskundžia.

Jeigu kunigai prisideda prie visuomenės kultūrinio, religinio gyvenimo, tai gal juos reikia apdovanoti medaliais, ordinais, garbės raštais ar dar kuo nors. O čia yra socialinė paslauga. Pensijos yra skirtos ne už nuopelnus, o dėl to, kad žmogus senatvėje nebegali užsidirbti, neturi socialinio draudimo.

Kunigai yra draudžiami valstybės lėšomis, bet tiktai bazinei pensijai, kuri nedaug skiriasi nuo šalpos. Nuo tos dalies pinigų, kiek bažnyčia skiria asmeniniam pragyvenimui, reikėtų deklaruoti sumą ir mokėti įmoką „Sodrai“. Tada kunigas gautų pensiją kaip mokytojas, gydytojas, vairuotojas, priklausomai nuo to, kiek sumokėta „Sodrai“.

Bandžiau siūlyti, kad bažnyčia turėtų savo pensijų fondą kunigams, tarnautojams. Ji gali kaupti lėšas, numatyti, kiek reikės pensijoms.

Jeigu bažnyčia yra atskirai nuo valstybės, nenorima dalyvauti valstybinėje socialinio draudimo sistemoje, mokėti mokesčių, tai savo nariais reikia rūpintis pačiai organizacijai, bažnyčiai.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

EKONOMISTAS: Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, sako, kad pensijas siūlo didinti politikai, norintys būti šventesniais, įsiteikti kunigams.