Naujausios
Tremtiniai atvėrė privačius archyvus
Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centre iš Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių privačių archyvų atidaryta paroda „Skaudžios praeities liudininkai“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti.
Kiekvienas parodos eksponatas – trumpa skaudžios praeities istorija. Slapta išvežta į tremtį maldaknygė, į drabužius įsiūtas ir ilgus tremties metus išsaugotas trispalvės juostelės gabalėlis, kuklios buities fotografija, tremtyje išsiuvinėtas rankdarbis. Tremtinių daiktai atverčia skirtingus praeities puslapius, bet visi alsuoja viltimi, Tėvynės ilgesiu ir meile.
Parodoje eksponuojamos politinio kalinio Vytauto Deveikio, tremtinių Onos Čepienės, Valerijos Jokubauskienės, Stasio Steponaičio, Valentino Kemėšio, Romualdo Baltučio, Stasio Tautavičiaus ir kitų išsaugotos brangios relikvijos. Tai – fotografijos, dokumentai, laiškai, piešiniai, tremties rankdarbiai, buities daiktai.
Parodoje galima išvysti ir tremtinės Elžbietos Rimkutės-Bagdonienės parengtą fotoreportažą „Sibiras 2012“. Fotografijose užfiksuotas pasakojimas, kaip 2012 metų birželio mėnesį E. Rimkutė-Bagdonienė ir jos duktė Aurelija Jočienė keliavo į tremties vietas Irkutsko srityje, Alzamajaus rajone, kur 1949 metais iš Šiaulių rajono Pikeliškės kaimo buvo ištremta visa Rimkų šeima.
„Parodos ekspozicija bus atnaujinama, todėl politiniai kaliniai ir tremtiniai, nesuspėję peržiūrėti savo privačių archyvų, kviečiami į parodą įsijungti ir vėliau“, – kvietė Šiaulių „Aušros“ muziejaus laikinai pareigas einanti Istorijos skyriaus vedėja Birutė Lukošiūtė.
B. Lukošiūtės teigimu, pirmieji eksponatai apie tremtį į Šiaulių „Aušros“ muziejų pateko 1988 metų pabaigoje, o 1989 metų birželio mėnesį muziejuje buvo surengta pirmoji tremtinių paroda. Nuo tada „Aušros“ muziejuje kiekvienais metais birželio 14-ąją pristatoma vis nauja paroda.
„Šiaulių krašto“ inf.
Jono TAMULIO nuotr.
RELIKVIJA: Vienas iš įsimintiniausių parodos eksponatų – Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, kurią į Irkutsko sritį ištremta politinio kalinio Jono Kazlausko ir Valerijos Kazlauskienės šeima išsaugojo.
