Biokuro birža gąsdina tiekėjus

Biokuro birža gąsdina tiekėjus

Biokuro birža gąsdina tiekėjus

Jau rudenį pradės veikti naujas biokuro biržos modelis. Šilumos ir elektros gamintojai biokurą privalės įsigyti tik per biržą. Nauja pirkimo ir pardavimo tvarka kelia nerimą tiek smulkiems, tiek stambiems biokuro gamintojams. Jie teigia, kad pokyčiai apsunkins jų veiklą ir net sužlugdys smulkųjį biokuro verslą.

Biokuro birža gąsdina tiekėjus. Sauliaus Venckaus nuotr.

Laukia naujovės

Praėjusią savaitę, trečiadienį, Vyriausybė nusprendė – valstybės reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai biokurą turės įsigyti per biržą.

Šiuo metu Vyriausybėje dar vyksta Energijos išteklių biržos reglamento derinimas. Tikimasi, kad jau rudenį pirkimas ir pardavimas biržoje vyks pagal naujas taisykles.

Jos numato, kad šilumininkai kuro pirmiausia turės ieškoti biržoje. Kitais būdais biokuro bus galima įsigyti, jei biržoje nebus prekiaujama konkrečiu biokuro produktu arba jeigu sandoris nepavyko.

Politikai žada, kad naujas biokuro biržos modelis užtikrins skaidrumą rinkoje, sumažins biokuro kainą, o smulkiesiems gamintojams bus sudarytos palankesnės sąlygos parduoti savo produkciją.

Tačiau biokuro gamintojų tokios kalbos neįtikina. Jie sako, kad prievartinis varymas į biokuro biržą smulkiuosius ne gelbėja, o žlugdo.

Stumiami nežinia kur

Ūkininkas, UAB „Penki arai“ savininkas Nerijus Vertelka įsitikinęs, kad biokuro gamintojai stumiami į nežinomybę. Jie nebegalės sudarinėti ilgalaikių sutarčių su šilumos tiekimo įmonėmis ir kitais biokuro rinkos dalyviais, o būtent šios sutartys yra jų verslo saugiklis.

„Manau, tos naujovės nepalankios nei smulkiesiems, nei stambiesiems. Negalėsime nei investicijų prognozuoti, nei europinėmis lėšomis naudotis. Juk visur reikia pateikti savo verslo planą. O čia mus stumia į nežinomybę. Dalyvausi biržoje ir nežinosi – ar parduosi ką, ar ne, ar priimti žmonių į darbą, ar atleisti“, – teigė N. Vertelka.

Jis akcentavo, kad ilgalaikės sutartys yra smulkiųjų biokuro gamintojų turtas, kurį įvertinę bankai sprendžia – suteikti paskolą ar ne.

„Kaip investicijas planuoti? Pavyzdžiui, vienas smulkintuvas kainuoja 2 mln. litų. Kaip paaiškinti bankui, kad skoliniesi nežinodamas, kada tą investiciją panaudosi ir kokia apimtimi?“ – nerimavo smulkiųjų biokuro gamintojų atstovas.

Nauja biokuro prekybos tvarka nedžiugina ir vidutinių verslininkų. UAB „Euromiškas“ vadovas Aleksandras Zigmantavičius sako: „Tai yra tragedija. Mus, biokuro gamintojus, varo į darbo biržą. Turime sudarę ilgalaikes sutartis, o dabar būsime priversti kiekvieną dieną žiūrėti, ką galime parduoti, o ką – ne. Patys žaliavas metams į priekį perkame, o ar parduosime, kam ir už kokią kainą – nėra aišku. Tai visos biokuro rinkos žlugdymas“.

Anot jo, verslininkai ne kartą išsakė savo nerimą Lietuvos energijos išteklių biržai „Baltpool“, tačiau į jų nuomonę nebuvo kreipiamas dėmesys.

„Įsivaizduokite: dabar nuo 100 litų uždirbame 3 litus. Turėsime mokėti garantinį mokestį 25 proc. ir jį „Baltpool“ laikys pas save. Jei sudarydamas 10 sutarčių bent vienoje padarysiu klaidą, man nurašys visų sutarčių garantų pinigus. Tokiu atveju jau automatiškai biokuro kaina kils 25 proc.“, – pavyzdį pateikė A. Zigmantavičius.

Stambiųjų biokuro gamintojų atstovas UAB „Kietasis biokuras“ direktorius Albinas Monstavičius įsitikinęs, kad biržos idėja nėra prasta, tačiau ji įgyvendinama tinkamai nepasiruošus.

„Man atrodo, kad tam reikalui dar esame nepasiruošę. Negalima sakyti, kad tos biržos išvis nereikia, bet jei koks nors mechanizmas keičiamas, tai turi būti kompetentingai viskas apgalvota, atsižvelgta į rinkos sąlygas, į patį verslą. Šiandien daug metų dirbusi, investavusi įmonė gali staiga atsidurti už borto. Jai bus sunkiau prognozuoti investicijas į ateitį“, – sakė A. Monstavičius.

Grėsmės neįžvelgia

Energetikos viceministrė Renata Cytacka neįžvelgia grėsmės smulkiesiems biokuro gamintojams. Jos nuomone, smulkiesiems nauja prekybos tvarka bus naudinga. Net jei patys smulkieji jai nepritaria.

„Mūsų ministerijos pozicija yra tokia, kad naujovės kaip tik padės sureguliuoti, įtraukti kuo daugiau dalyvių į rinką. Šiuo metu situacija tokia, kad rinkoje yra vienas didesnis dalyvis, o kiti – smulkieji. Konkurencija tarp dalyvių turėtų padidėti ir visi galės dalyvauti vienodomis sąlygomis. Net prezidentė buvo atkreipusi dėmesį, kad tarp didžiausiųjų miestų biokuro kaina skiriasi net tris kartus. Dabar visiems bus vienodos žaidimo taisyklės“, – „Respublikai“ sakė R. Cytacka.

„Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė taip pat laikėsi nuomonės, kad naujovės bus naudingos verslui. Ji tvirtino, kad pradedantiesiems atsivers kelias į rinką.

„Trumpesniems kontraktams reikia mažesnių užstatų. O kuo mažesnė užstato suma, tuo mažiau reikia turėti apyvartinio kapitalo, tuo mažiau lėšų reikia įšaldyti. Tokiu būdu ir smulkesni dalyviai, kurie neturi didelių apyvartinių lėšų, gali dalyvauti biržoje be tarpininkų. Jie tiesiogiai galės tiekti biokurą šilumos gamybos įmonėms (...). Be to, ilgalaikiai kontraktai sukuria barjerą naujiems dalyviams įeiti į rinką. Jei visi šilumos gamintojai yra įsipareigoję pirkti kurą pagal ilgalaikes sutartis, tai nauji turi mažai šansų ką nors gauti“, – aiškino L. Žalaitė.

„Baltpool“ vadovė tvirtino, kad naujoji tvarka atneš į rinką skaidrumo ir aiškumo.

„Iš esmės verslui yra sudaromos galimybės aiškiai įvertinti rinkos aplinką. Pamatyti, kokia kaina jis galės parduoti savo biokurą, – sakė ji. – Mūsų nuomone, tai turėtų teikti naudą tiek galutiniam šilumos vartotojui, tiek besivystančiam verslui“.

Kitur nepasiteisino

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius į naująją tvarką nežiūri taip optimistiškai kaip valdžios atstovai.

„Sunku pasakyti, ar ji pasiteisins, ar ne. Tokie bandymai kitose šalyse nelabai pasiteisino. Biokuras vis tiek dažniausiai perkamas pagal tiesioginius kontraktus. Ilgalaikės sutartys – tai pasitikėjimas, tai nusistovėję santykiai. Daug dalykų lemia šituos reikalus ir vienareikšmiškai pasakyti, kad mūsų biokuro birža suklestės, negalima“, – svarstė energetikos ekspertas.

„Kai neturi garantuotų pardavimų, pajamų, joks bankas ar kreditorius nenori su tavimi turėti reikalų, nes esi rizikingas. Kas tave finansuos, jei keliems mėnesiams turėsi užsakymų, kitiems keliems – ne, o eisi į banką prašyti pusės milijono paskolos kokiam traktoriui įsigyti? Smulkiųjų baimė pagrįsta. Aš manau, kad tam tikras kompromisas turėtų būti. Iš pradžių tu gali dalyvauti ilgalaikiuose kontraktuose, o vėliau, kai tavo verslas sustiprėja ir gali prisiimti tam tikrą riziką, galima eiti į biržą“, – pridūrė jis.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“