Naujausios
KOMENTARAS
Ir turtuoliai verkia
Regina MUSNECKIENĖ
Nuolatinė mokesčių kaita panaši į serialą. Prasideda vienos valdžios sezonas – dėl mokesčių verkia vieni, prasideda kitos – į isteriją puola kiti.
Turtuoliai, ko gero, verkia dažniau už skurdžius.
Skurdžiai nebeturi ko prarasti. Pripranta nieko nenorėti. Jiems gerai taip, kaip yra.
Turtuolių troškimai, norai ir pagundos plečiasi tiesiog proporcingai bėdžių vargui. Praradę saiko jausmą jie nori vis daugiau ir daugiau. Jiems turi duoti ir duoti: biudžetas, darbininkai, Europa. Jie patys nemoka dalintis. Kiti turi dalintis su jais.
Tokios mintys kilo stebint oponentų ir koalicijos partnerių reakciją į socialdemokratų ketinimus pakoreguoti mokesčius.
Socialdemokratai šįkart nepraleido progos pademonstruoti prigimtinę partijos savybę – socialinį teisingumą. Pristato savas Mokesčių įstatymo pataisas, kurios statistiniam Lietuvos vidutiniokui gali būti naudingos.
Pavyzdžiui, lengvatinis PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams, lengvatos šeimoms, auginančioms vaikus, didesnė neapmokestinamų darbo pajamų dalis.
Oponentai rėkia, kad įstatymo pataisos gimdo naujus, iki šiol neregėtus negirdėtus mokesčius.
Planuojama apmokestinti 10 tūkstančių per metus viršijančias bankų palūkanas, daugiau kaip pusės milijono vertės nekilnojamąjį turtą, akcijų pardavimo sandorius. Daugiau pajamų mokesčio turės mokėti tie, kurių metų atlyginimas didesnis negu 48 tūkstančiai litų.
O kur dar didesnis akcizo mokestis degtinei ir tabakui?
Žodžiu, teks veržtis diržus tiems, kurie ir varganoje Lietuvoje sugebėjo įsigyti milijonus kainuojančio nekilnojamojo turto ir dar nemažas sumas pasidėti į banką.
Bet ar skauda galvą dėl to sunkiai dirbančiam ir vos galą su galu suduriančiam žmogui?
Jis neturi nei indėlių, nei akcijų, nei brangaus nekilnojamojo turto. Todėl džiaugsis, jei litu atpigs mėsa, jei dėl to, kad dar augina vaikus, jį skatins valstybė, jei mažiau pinigų iš algos atrėš mokesčiams.
Valdžioje buvę konservatoriai ir liberalai valstybės problemų naštą kėlė ant daugumos pečių. Labai paprasta aritmetika. Neturtingų Lietuvoje daugiausia – juos apmokestindamas daugiau surinksi. Tai ir skuto visus vienodai lyg žoliapjovė pievą. Tik turtinguosius nelyginant pinavijų krūmus apėjo.
Dabar atvirkščiai – atėjo laikas apskabyti ir pinavijas. Bet adekvačių mokesčių savo pajamoms nenorintys mokėti turtuoliai šaukia lyg prievartaujami. Kur tai matyta? Jie prasisuko – tai jų pinigai. Kodėl daugiau už vidutinioką jie turi atiduoti valstybei?
Keisčiausia, kad šiaip jau savo solidarumą liaudžiai pigiais skrydžiais ir pasibuvimais kaimo bendruomenių suėjimuose demonstruojanti Prezidentė – ne bėdžių, su kuriais šoka ratelius, o turtingųjų pusėje.
Viešoje erdvėje ji aiškina, jog naujieji mokesčiai neatneš biudžetui didelės naudos, nes bus nedaug apmokestinamųjų.
Išeitų, jeigu jau nedaug, tai iš viso nereikia. Tegu toliau tarpsta ir neaiškiais keliais praturtėję. O mažų atlyginimų ir didelių kainų kilpa tegu toliau smaugia nuskurdusią daugumą.
Ar ne plikbajoriškas požiūris?
Jau du dešimtmečiai lengvabūdiškas švaistymasis žmonėmis, valstybės turtu ir pinigais niokoja Lietuvą.
Sumanus ūkininkas, netgi tris klases baigusi kaimo pensininkė, suskaičiuoja kiekvieną savo litą. Teisingai paskirsto, susidėlioja, kur būtinos, kur nebūtinos išlaidos.
Valstybė, kur ministerijose knibžda daugybė ekonomistų, teisininkų, apskaitos specialistų, turėtų matyti kiekvieną ant kelio besimėtantį litą ir jį pakelti. O mes naikiname kontrabandinius vaistus, gėrimus ir cigaretes.
Ar tos prekės užnuodytos, kad negalima jų parduoti? Valstybė gerokai papildytų savo biudžetą. Daugiau pinigų skirtų sveikatos priežiūrai. Rūkalių nuo to, kad parodysime pjaustomas ir į konteinerius metamas cigaretes, tikrai nesumažės.
Valstybė, kur tiek daug visokio plauko baudėjų ir kontrolierių, leidžiasi apgaudinėjama jokių taisyklių nepaisančio, bet pašalpas gaunančio bomžo, tinginio, apsukruolio su spec. viduriniu išsilavinimu.
Antai renovuoja daugiabučius probleminių rajonų savivaldybėse. Europa ir valstybė sumoka 85 procentus visų išlaidų. Buto savininkui tereikia pridėti kelis tūkstančius. Aišku, už minimumą dirbančiam jaunam ar iš pensijos gyvenančiam senam – tai didelė suma. Bendrija ima paskolą. Socialiai remtinų žmonių skolos dalį dengia Savivaldybė.
Ir staiga beveik visi laiptinės gyventojai tampa socialiai remtini. Neša pažymas, kad ir jiems valstybė kompensuotų tuos kelis tūkstančius litų.
Iki tol važinėję visureigiais staiga pradeda vaikščioti pėsti. Į giminaičiams perrašytas kaimo sodybas važinėja autobusais. Renovacijos laikotarpiu tampa tikri bėdžiai.
Tiesą sakant, ir didelio bėdžiaus nereikia vaidinti. Jeigu vienas gyveni ir uždirbi tik 1800 litų, prašom, valstybė padengs ir tavo paskolą.
Tai gražu ir humaniška, jei valstybė būtų labai turtinga. Bet neteko girdėti, kad ir turtingos valstybės taip mėtytųsi pinigais.
O gal ir čia tiesiog bijoma turtuolių raudų?
Atrodo, kad Lietuvos turtuoliai turi vieną specifinį bruožą – troškimą praturtėti per penkias minutes. Moralė ir įstatymai – tik nereikalingas stabdis.
Vardan tikslo jie tikriausiai semtų viralą ir labdaros valgykloje. Dar išgriebtų ir tirščius iš varguolio lėkštės.
Leonido VOROBJOVO pieš.
