Naujausios
Į vienkiemius ateina europinė elektra
Šiemet į vienkiemį Šiaudinių kaimo apylinkėse bus nutiesta elektros linija. Ji užbaigs antrus metus rajone vykdomą projektą „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo plėtra – kaimo sodybų elektrifikavimas“, kurio metu elektra pagaliau pasiekia keturias nuošalias sodybas.
Rima BORUSIENĖ
Abituriento šventė – prie keturių žvakių
Už puskilometrio nuo Medikonių kaimo gyvenanti jau garbaus amžiaus Konstantina Šumskienė iš tėviškės niekur neišvyko. Moters brolis ir keturios seserys užaugę pakėlė sparnus iš sodybos, kurioje vaikystė praėjo prie žibalinės lempos. O Konstantina liko namie – karšinti tėvų, auginti savo sūnų.
„Tėvai namą pasistatė 1938-aisiais. Toks jis ir tebėra. Kai „ėjo melioracija“, mūsų vienkiemį valdžia norėjo nugriauti, kaip ir kitų kaimynų sodybas. Nesutikom keltis į gyvenvietę. Tokių nesusipratėlių buvom keturios šeimynos vienkiemiuose. Paskui, tiesiant elektros laidus, jų iki mūsų ir dar vienos sodybos taip ir nenuvedė. Tame vienkiemyje gyvenęs kaimynas taip ir numirė, namie šviesos nepamatęs“, – prisimena K. Šumskienė.
Medikonietė sako nežinanti, kodėl vedant elektrą vos už puskilometrio esančiame kaime, stulpai nebuvo pastatyti iki jų sodybos. Su tuometiniais kolūkio vadovais Konstantina nesipykusi.
Iki pernykščio rudens moteris su kartu gyvenančiu neįgaliu sūnumi namuose pasišviesdavo žvakėmis, ilgiau nevakarodavo.
Žvakės šviesoje pamokas ruošdavo antrasis sūnus. Medikonietei iki šiol širdį suspaudžia prisiminus, kaip namie surengė šventę vidurinę mokyklą baigusiam sūnui – uždegė net keturias žvakes. O vėliau atsigulusi apraudojo tokį gyvenimą.
„Pernai buvau išvažiavusi gydytis, kai paskambino sūnus: „Mama, į mūsų namus atves elektrą!“ – prisiminė K. Šumskienė.
Namie nušvitus, tas pats sūnus mamai ir broliui padovanojo šiuolaikišką televizorių – kad galėtų pažiūrėti, kas pasaulyje vyksta. Iki tol K. Šumskienė naujienas sužinodavo, įsijungusi radijo imtuvą.
AB LESTO Pakruojo skyriaus tinklų eksploatacijos grupės inžinierius Kęstutis Gendvilas mano, jog anuometinė tarybinė valdžia, palikusi vienkiemių gyventojus be elektros, taip atkeršijo už užsispyrimą nepasiduoti melioracijos vajui. Ir vargu ar čia daug lėmė kolūkio pirmininkas – komanda turėjo būti duota „iš aukščiau“.
O darbo tebuvo – nuo transformatorinės nutiesti šiek tiek daugiau nei 600 metrų ilgio žemos įtampos elektros laidų liniją. Specialisto skaičiavimu, anais laikais pratęsti vienos iš Medikonių kaimo gatvių elektros liniją iki K. Šumskienės sodybos būtų buvę dar arčiau.
Vienišius neapsisprendžia dėl įvado
Senų medžių apsuptą Ilguočių vienkiemį Pakruojo ir Šiaulių rajonų paribyje apylinkių nežinantis žmogus kažin ar suras. Kelio į vienišiaus Gintauto Šimkaus sodybą nėra – tik po keletą kilometrų vingiuojantys, lengvuoju automobiliu ne visada išvažiuojami lauko keliukai. Orientyras – šalia vieno iš tokių keliukų baltumu švytintys naujos aukštos įtampos elektros linijos stulpai, pastatyti pernai rudenį. Linijos ilgis – beveik du kilometrai. Vėliau jau žemos įtampos linija tęsiasi dar daugiau nei puskilometrį po žeme. Kol prie pat G. Šimkaus sodybos kabelis vėl išlenda į jos paviršių ir „įlipa“ į stulpus.
Pernai spalį elektros vedimo į šią sodybą darbai buvo baigti.
G. Šimkus ja jau naudojasi – iš įvado dėžutės nuo stulpų prireikus įkrauna žibintuvą, elektrinį grąžtą, kitus neseniai įsigytus buityje ir kasdieniuose darbuose naudojamus įrankius.
Iki tol vyras vertėsi, pas pažįstamus nusigabendamas įkrauti akumuliatorių.
Pabaigti nutiesti kabelį į tarpukariu nudrėbtą senovinio tipo molinį pastatą šeimininkas neskuba. Po statinio stogu telpa ir gyvenamoji dalis, ir tvartas karvei bei arkliui.
Visi vienkiemio šeimininkai, mena vienišius, planavę pasistatyti namą. Tačiau vieniems sutrukdę istoriniai įvykiai, kitus likimas nelaiku išsivedęs Anapilin.
G. Šimkus sako vis neapsisprendžiantis – vienfazis ar trifazis įvadas geriau tinka sodyboje? Svarsto išvalyti užgriuvusį šulinį ir įsirengti elektra varomą siurblį – hidroforą, vasarą norėtų naudotis nedideliu šaldikliu, kurio dairosi parduotuvėse.
„Elektra iki sodybos jau atvesta – nebepabėgs. Tai nėra ko skubėti vestis laidus į kamarą. Šitoje sodyboje gyvenu nuo 1966-ųjų lapkričio, kai dar vaikas su tėvais čia atsikrausčiau iš Joniškio rajono. Bėgome – spaudė melioracija, o tėvai nenorėjo keltis į gyvenvietę. Pasinaudojo proga iš giminaičių nusipirkti šitą vienkiemį. Kamara, tvartas ir daržinė buvo statyti pirmųjų savininkų Biliūnų 1939-aisiais. Biliūnai, ateidami gyventi į paveldėtą sklypą, atsivežė ir medinę klėtį, suręstą dar 1852-aisiais“, – pasakojo G. Šimkus.
Vienišius virš klėties durų rado ir raides „R. P.“ – spėja, kad tai yra klėtį rentusio meistro inicialai. Statytojas galėjęs būti iš garsių netolimo Degučių kaimo meistrų Ponelių giminės.
Vienkiemiems elektrifikuoti – daugiau kaip du milijonai
Rajone vykstančio projekto „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo plėtra – kaimo sodybų elektrifikavimas“ vertė – daugiau kaip 2,3 milijono litų. Iš jų daugiau nei 933 tūkstančiai litų – 2007–2013 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų skirtas finansavimas. Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonę „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra“.
„Dalis kaimo sodybų, pastatytų iki 1990 m., iki šiol neelektrifikuotos, jų gyventojai niekada neturėjo galimybės naudotis elektra... Dalis gyventojų minimalius poreikius tenkina naudodami elementus/dyzelinius elektros generatorius.Tai sąlygoja aplinkosaugos problemas dėl ne vietoje išmetamų panaudotų elementų, kurie irdami į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas, jas taip pat išskiria ir elektrą gaminantys kuro generatoriai. Problemą aštrina, kad nemaža dalis gyventojų senyvo amžiaus. Siekiant tinkamai sutvarkyti šalies elektros ūkį, pagal specialiuosius elektrifikuotinų kaimų ir sodybų kriterijus buvo atrinktos nuo elektros tinklų nutolusios kaimo sodybos, kurių projektavimo darbai buvo finansuojami iš Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programos lėšų“, – teigiama projekto pristatyme.
Už tris elektrifikuotus vienkiemius jau išmokėta daugiau kaip pusė milijono litų. AB LESTO atstovė Edita Sirutienė informavo, kad brangiausiai, per 176 tūkstančius litų, kainavo nutiesti liniją į Ilguočius. Į vienkiemį Paliečių kaimo apylinkėse atvesti elektrą atsiėjo 71 tūkstantis, o į sodybą netoli Medikonių – 34,7 tūkstančio litų.
LESTO Pakruojo skyriaus vadovas Marius Šimanskis sako, jog brangiausias rajone bus paskutinysis projekto vienkiemis, esantis laukuose Šiaudinių (Pašvitinio seniūnija) kaimo apylinkėse. Nutiesti į jį elektros liniją kainuos apie 200 tūkstančių litų.
„Šį vienkiemį planuota elektrifikuoti iki birželio pabaigos. Tačiau reikia tiesti aukštos įtampos kabelį, o jo trasa nužymėta per laukus, kuriuose – ūkininkų pasėliai. Todėl su žemdirbiais sutarėme palaukti, kol bus nuimtas derlius, ir tada kasinėti“, – sako M. Šimanskis.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
DOVANA: Naujausias buitinis prietaisas elektrifikuotoje Konstantinos Šumskienės sodyboje – sūnaus dovanotas televizorius.
LINIJA: Nauja aukštos įtampos linija ties lauko keliuku tęsiasi beveik du kilometrus.
PLANAI: Vienišius Gintautas Šimkus (dešinėje) su inžinieriumi Kęstučiu Gendvilu dalijosi planais, kokius elektrinius prietaisus norėtų įsigyti.
Užs. Nr. 188030
