Psichikos sveikata prastėja

Psichikos sveikata prastėja

Psichikos sveikata prastėja

Vakar Šiauliuose vykusioje konferencijoje apie bendruomenės psichikos sveikatą specialistai tvirtino, kad psichikos sveikata prastėja.

Įtakos turi užteršta aplinka, stresas, mobiliosios technologijos, nuo kurių išsivysto priklausomybė, fizinis pasyvumas bei emocinis badas.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro ir Visuomenės sveikatos centro organizuotoje konferencijoje Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius pateikė duomenis: 16 procentų gyvenamųjų būstų Šiauliuose yra leistinas triukšmo normas viršijančiose vietose – Pietinio bei Centro mikrorajonuose.

„Triukšmingose vietose yra 26 švietimo įstaigos, trys lopšeliai-darželiai, trys – sveikatos priežiūros įstaigos. Triukšmas, oro tarša, kompiuteriai, mobilieji telefonai turi labai didelę įtaką psichikos sveikatai blogėti“, – sakė R. Sabaliauskas.

Apie motinystės streso, aplinkos taršos ir vaikų psichinės sveikatos sąsajas kalbėjo Birutė Balsevičienė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė.

„Motinystės stresas kyla iš trijų šaltinių: mano vaikas sunkaus būdo; esu netinkama mama; ne tai mamai teko ne tas vaikas. Pavyzdžiui, ramaus būdo mama augina itin aktyvų vaiką. Taip pat įrodyta, kad berniukai šeimoje patiria daugiau streso negu mergaitės“, – sakė B. Balsevičienė.

Specialistai aptarė fizinio aktyvumo reikšmę psichikos sveikatai, meno terapijos poveikį ir galimybes stiprinti sveikatą.

„Šiaulių krašto“ inf.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ĮTAKA: Birutė Balsevičienė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė teigė, kad motinystės stresas turi didelę įtaką vaiko psichinei sveikatai.